Vyriausybei ant stalo netrukus guls specialus įstatymas, reglamentuosiantis Klaipėdoje planuojamo statyti suskystintųjų dujų terminalo veiklos sąlygas.

Įstatymo projekte numatoma, kad iš terminalo perkamų gamtinių dujų kainą reguliuos Vyriausybė, tačiau iki 20 proc. pradėjusio veikti terminalo akcijų galės įsigyti ir užsienio investuotojai, praneša LTV „Panorama“.


Įstatymas numatys, kokiomis sąlygomis dirbs Klaipėdoje planuojamas statyti suskystintųjų dujų terminalas, kokiomis sąlygomis jis pirks ir vartotojams parduos gamtines dujas. Energetikos ministras yra minėjęs, kad įstatymu ketinama įpareigoti visus gamtinių dujų vartotojus 25 proc. sunaudojamų dujų pirkti iš terminalo ir tokią pat dalį – iš „Gazprom“.

Suskystintųjų dujų tiekimo iš terminalo sutartys bus sudaromos tik metams, ir dujų kainos, anot ministro, turėtų konkuruoti su dujų, perkamų iš „Gazprom“ pagal ilgalaikes sutartis, nedaug tekintančiomis kainomis.

„Suskystintų gamtinių dujų tiekimas leistų vartotojams dalį savo vartojamų dujų gauti pigiau. Jeigu kartais gamtinių dujų kainos kiltų, nors tokių tendencijų šiuo metu nepastebime, lyginant su „Gazprom“ kainomis, čia irgi yra galimi sprendimai, kad Vyriausybė tvirtintų formulę, pagal kurią yra nustatoma dujų kaina“, – tvirtino energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Nors suskystintųjų dujų tiekėjo konkursą ketinama skelbti tik rudenį, Lietuva jau dabar intensyviai žvalgosi galimų dujų tiekėjų, kurių, pasak terminalo statytojų, negąsdina nedidelis perkamų dujų kiekis. Planuojama, kad per metus terminalas priims iki 1 mlrd. kubinių metrų suskystinųjų gamtinių dujų.

„Jiems net mažesnis kiekis tinka. Laiptelis, nuo kurio jau galima tikėtis palankesnių kainų, yra apie pusė milijardo, kartais ir mažiau. Kai jos pradės tekėti, rinka supras, kaip tai veikia, prisitaikys, tekės didesni kiekiai, bus didesnė konkurencija“, – tikina „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Pasak energetikos ministro, suskystintųjų dujų ar įrangos tiekėjai ateityje galės tapti valstybės valdomo terminalo akcininkais. Įstatymo projekte bus įrašyta, kad pradėjus veikti terminalui, užsienio investuotojams gali būti pasiūlyta iki 20 proc. akcijų.

„Pavyzdžiui, toks investuotojas galėtų būti kompanija, kuri tiekia laivą – „Hoegh“. Arba tai galėtų būti suskystintų gamtinių dujų bendrovės, kaip, pvz., „Cheniere“, su kuria praėjusiais metais buvo pasirašytas ketinimų protokolas“, – kalbėjo A. Sekmokas.

Ministras ir terminalo statytojai neigia pastaruoju metu pasirodžiusius teiginius, esą nuomodama laivą-terminalą, Lietuva leido uždirbti   norvegų bendrovei „Hoegh LNG“. Anot R. Masiulio, laivas pasirinktas konkurso būdu, jo nuoma, išdėliota per 10 metų, yra lengvesnė našta valstybei negu iškart mokėti perkant.

Be to, nuomojant laivą užtikrinama ir jo priežiūra bei aptarnavimas, ko bent   pirmaisiais veiklos metais tikrai gali prireikti.