- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Komercinis šalies bankas „Swedbank“ pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – anot jo, ekonomika augs 1,8 proc. Pernai lapkritį skelbta, kad augimas sieks 1,2 procento.
Banko ekonomistų vertinimu, pernai ekonomika išvengė nuosmukio dėl spartaus verslo, ypač valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje kiek atsigavusio gyventojų vartojimo.
„Turbūt pagrindinė priežastis yra labai sparčiai didėjanti gyventojų perkamoji galia. Jau 2023 metų pabaigoje realus darbo užmokestis pasiekė naujus rekordus ir sugrįžo į tą lygį, kuriame buvo prieš 2022 metų infliacijos šoką“, – ketvirtadienį pristatydamas naujausią makroekonomikos apžvalgą sakė banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot Jo, Lietuva 2023 metais išvengė ekonominio nuosmukio.
„Pirmuosius tris ketvirčius Lietuvos BVP mažėjo, bet, mūsų skaičiavimais, trečiąjį ketvirtį buvo gana ženklus augimas ir dėl atsigavusio namų ūkių vartojimo, ir ypač dėl augusių privataus ir viešojo sektorių investicijų“, – kalbėjo N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistas prognozuoja, kad investicijų augimas tęsis ir 2024 metais.
Šiemet tikėtinas vartojimo atsigavimas, o antroje metų pusėje turėtų atsigaut ir gyventojų investicijos į būstą.
„Vis dar rekordinės sumos pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ir iš Atsigavimo bei atsparumo fondo (RRF – BNS) pasiekia Lietuvą, ir toliau yra nukreipiamos energetikos infrastruktūros vystymui bei į kitas sritis“, – teigė N. Mačiulis.
„Ilgą laiką nepakankamos investicijos, kankinusios Lietuvą, kurios pastarąjį dešimtmetį nesiekė 20 proc. BVP (...), dabar jų augimas įsibėgėjo ir prognozuojame, kad per artimiausius kelis metus jos pasieks apie 25 proc. BVP“, – kalbėjo analitikas.
Bankas tikisi, kad 2025 metais šalies ekonomika augs 2,5 proc. – 0,5 punkto daugiau nei prognozuota lapkritį.
Pasak N. Mačiulio, šiemet tikėtinas vartojimo atsigavimas, o antroje metų pusėje turėtų atsigaut ir gyventojų investicijos į būstą.
„Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 1,5 proc. (0,3 punkto mažiau nei lapkričio prognozė), o 2025 metų prognozė nepakeista – 2,5 procento.
„Matome daugiau priežasčių kainų mažėjimui negu didėjimui. Tas 7 proc. didėjantis realus darbo užmokestis turėtų būti labai svarbus veiksnys, kuris turėtų kilstelėti paklausą, skatinti namų ūkių vartojimą“, – teigė N. Mačiulis.
Banko ekonomistų vertinimu, šiemet grynoji emigracija išliks teigiama jau šeštus metus iš eilės, bet pernai rekordines aukštumas pasiekęs užimtumas šiemet gali šiek tiek sumažėti dėl neigiamų natūralių demografinių tendencijų.
Šalies eksporto augimas šiemet turėtų siekti 4,2 proc., kitais metais – 5,8 procento.
„Swedbank“ prognozuoja, kad atlyginimų augimas šiemet ir kitais metais turėtų sulėtėti iki atitinkamai 8,5 ir 6,5 proc., o nedarbo lygis išliks stabilus – atitinkamai 6,8 ir 6,6 procento.
Banko vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas šiemet sieks 2,5 proc. BVP, kitąmet sumažės iki 2,2 procento.
Remiantis „Swedbank“ prognozėmis, šiemet Estijos BVP smuks 0,3 proc., Latvijos – augs 1,4 proc., o kitais metais turėtų augti atitinkamai 2,8 ir 2,7 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas59
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...