- Gintautas Degutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno apygardos teismas nepatenkino "Swedbank" prašymo ir atsisakė iškelti bankroto bylą bendrovei "Doleta" – vienai didžiausių šalies langų ir durų gamintojų.
Tokio sprendimo tikėjosi
"Atsisakyta iškelti bankroto bylą "Doletai", nes teismas pripažino, kad nėra tam pagrindo – negalima pripažinti, kad ji yra nemoki, kad vėluoja išmokėti atlyginimus, kad negali atsiskaityti su kreditoriais", – sakė Kauno apygardos teismo atstovė Jūratė Dabašinskienė.
"Mes visuomet tikėjome teisingumu, nes nėra nė vienos priežasties, dėl ko bendrovei galėtų būti inicijuojamas bankrotas. Esame stabiliai ir sėkmingai veiklą vykdanti bendrovė, neturinti jokių pradelstų skolų, tad priimtą sprendimą vertiname neutraliai, – sakė "Doletos" vadovas Liutauras Daubara. – O tokią banko iniciatyvą, kaip jau buvau sakęs, vertiname kaip derybinę taktiką, ir ne daugiau. Esu tikras, kad yra daugybė geresnių priemonių, galinčių padėti rasti kompromisą esant situacijai, kurioje atsidūrė bankas ir mūsų bendrovė, nei tos, kurios naudotos iš banko pusės."
Derybinė pozicija?
Tiek bankų, tiek kitų šalies įmonių atstovai ne kartą viešai yra sakę, kad prašymas kelti bankroto bylą yra paskutinė išeitis, jei nepavyktų geranoriškai susitarti su skolininku. Tačiau su prašymu pradėti bankroto procedūras į teismą kreipiamasi vis dažniau net dėl minimalios kelių šimtų litų skolos, mat verslas pripažįsta, kad prisiteisti skolas ir išieškoti jas tradiciniu būdu – per antstolius ir skolų išieškojimo bendroves – yra neefektyvu ir labai brangu. Paduoti teismui ieškinį dėl skolininko bankroto – kur kas paprasčiau. Be to, verslininkai pripažįsta, kad tai dažniausiai suveikia kaip šaltas dušas ir pinigų skolininkai atranda.
Beje, Kauno apygardos teismo nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui ir "Swedbank" atstovai leido suprasti, kad šia galimybe gali būti pasinaudota.
Bankas nepasiduos
Banko Komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžbalytė sakė, kad bankas, susipažinęs su teismo nutarties motyvais, savo teises gins įstatymų nustatyta tvarka.
"Teismas atmetė banko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes klientas inicijavo prieš banką kitą bylą ir teigė, jog bankas neteisėtai nutraukė kredito sutartį. Klientas kreipėsi į teismą dėl tariamai neteisėto kredito sutarties nutraukimo jau po to, kai bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto inicijavimo. Mūsų įsitikinimu, kredito sutartis nutraukta teisėtai, po to, kai klientas keletą mėnesių nevykdė finansinių įsipareigojimų pagal turimą kredito sutartį", – teigė J.Juodžbalytė.
Anot jos, bankas su bendrove siekė taikiai susitarti daugiau nei pusę metų trukusiose derybose, per jas bankas pateikė ne vieną paskolos pertvarkymo pasiūlymą, tačiau susitarimo pasiekta nebuvo.
"Swedbank" 2007 m. "Doletai" suteikė paskolą gamyklos statybai. Tuomet bendrovė į gamyklą Jiezne investavo daugiau nei 20 mln. litų.
"Doletos" pagrindinis akcininkas yra Vytautas Silevičius. Bendrovės prekybos tinklas veikia visoje Lietuvoje, taip pat Rusijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje. "Doletos" įmonėse dirba beveik 150 darbuotojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai4
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti15
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų8
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...