Jau mėnuo kaip atvykus į apgyvendinimo įstaigą registratūroje klientai gauna anketą, kurioje prašoma pateikti papildomus duomenis.

„Ar žmogus apsistoja individualiai, ar grupėje, ar verslo svečias, pažintinis turizmas, su vaikais ar be jų – daug papildomų rekvizitų, ID kortelės numeris“, – sakė „Daugirdo“ viešbučio vadovas Vytautas Gustas.

Anksčiau, jei atvykdavo draugų kompanija, panašią anketą, tik su mažiau informacijos, pildydavo vienas žmogus, dabar tai privaloma kiekvienam.

„Dabar registracija užtrunka ilgiau, mūsų darbuotojams tenka skirti daugiau laiko“, – pridūrė V. Gustas.

Lietuviai naujovę vertina skeptiškai.

„Tai asmeniniai duomenys. Kaip jie bus saugomi?“, – sakė pašnekovė.

LNK stop kadras.

Užsieniečiams jokia tai naujovė. 

„Daugelyje Europos šalių tokia tvarka egzistuoja. Nesu tikras, ar ji taikoma Jungtinėje Karalystėje, bet Prancūzijoje ji veikia jau daugelį metų – viešbučiai renka duomenis, pasą ir kitą informaciją“, – sakė turistas.

Druskininkuose ir Lazdijuose poilsines sodybas nuomojanti moteris sakė, kad naujoji sistema turizmui nepadeda, o tik trukdo.

„Tai labai apsunkins darbą – žmonės nenorės pateikti duomenų, juos erzina, o atsakomybę neša savininkas. Visi turės vežtis pasus, todėl reikėtų papildomo darbuotojo“, – kalbėjo „Poilsis prie Avirio ir Veisiejo“ vadovė Audronė Smaliukienė.

LNK stop kadras.

Anot „Keliauk Lietuvoje“, papildomas duomenų rinkimas reikalingas tikslinei statistikai surinkti ir šalies rinkodarai.

„Niekur nefiksuojamas asmens kodas, kambario numeris ar tai, su kuo atkeliavo turistas“, – tikino „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

Sodybos Kauno rajone savininkė pasakojo, kad jau buvo atvejų, kai dėl naujos tvarkos teko atsisakyti klientų, nes šie nenorėjo pateikti duomenų.

„Mano svečiai, planavę šventę šiems metams, sakė: tikrai nerinksime duomenų, jų neduosime. Turėjau atsiprašyti ir pasakyti, kad labai apgailestaujame, bet negalėsime jų priimti“, – sakė „Sadauskų sodybos“ vadovė Monika Sadauskaitė-Pocė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, nuo pradinio siūlymo sodyboms tvarka kiek patobulinta.

„Turime pilnai registruoti užsienio svečius ir pateikti pilnus duomenis per mėnesį. Tuo tarpu iš Lietuvos svečių renkame tik vardus, pavardes ir kiek jie laiko apsistojo, tačiau pilnų duomenų nereikia“, – aiškino M. Sadauskaitė-Pocė.

Papildoma informacija nuasmeninama ir prieinama tik policijai.

„Užtikrinti pačių gyventojų saugumą, jog jie žinotų, kad yra saugūs. Atsitikus kažkokiai nelaimei, policija galėtų gauti duomenis iš apgyvendinimo paslaugų teikėjo duomenis ir ištirti įvykį“, – sakė O. Gončarova.

Pasak politologų, sumaištis rinkoje kilo dėl neaiškios komunikacijos, o tai kas atvažiuoja į šalį ir iš kur, žinoti reikia dėl saugumo.

„Valdžia visada nori per daug. Tačiau politikai yra kompromiso menas, todėl visada prasminga ieškoti kompromiso, kažkokio sutarimo, o dabar gaunasi taip, kad susitarta turbūt nebuvo“, – teigė politologas Bernaras Ivanovas.

Visgi institucijos dar bandys tartis ir ieškoti būdų, kaip negąsdinti turistų dėl duomenų rinkimo ir kaip supaprastinti visą registravimo sistemą, nes kol kas kiekviena įstaiga veikia taip, kaip išmano.