„Sugalvota reforma buvo daroma tik dėl akių, dėl Europos Komisijos kažkokių varnelių ant ataskaitos, kol galų gale Europos Komisija pati pasakė, kad jūs apskritai dėliodami šitą mokesčių reformą kaštų ir naudos analizės nepadarėte“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Mitalas.

Politikas taip pat pažėrė kritikos anksčiau kadencijoje konservatorių teiktam nekilnojamojo turto mokesčiui, kuriam Laisvės partija nepritarė. 

„Mane stebina nenuoširdumas, kaip tai bandoma padaryti. Pavyzdžiui tą nekilnojamojo turto mokestį buvo bandoma įvesti ne dėl kažkokių kitų sumetimų, bet dėl to, kad Europos Komisijai apdumti akis, kaip mes apmokestinam daugiau turto vieneto“, – aiškino V. Mitalas

„Tas mokestis, kuris buvo pasiūlytas, jokių problemų nesprendžia ir jis tik sukuria dar naujų problemų“, – pabrėžė jis.

„Laisviečio“ teigimu, sutarimas dėl mokestinės politikos būtų būtina sąlyga formuojant būsimą valdančiąją koaliciją. V. Mitalas pabrėžė, kad Finansų ministerijos vykdyta politika jo ir jo partijos netenkino.

Tai čia dar vienas priesakas būsimai valdžiai – vis tik tai mokesčių reformos iš oro nenurašinėti, kaip darė dabartinė Finansų ministerija, bet pasidaryti normalią kaštų ir naudos analizę (...)

 

„Tai čia dar vienas priesakas būsimai valdžiai – vis tik tai mokesčių reformos iš oro nenurašinėti, kaip darė dabartinė Finansų ministerija, bet pasidaryti normalią kaštų ir naudos analizę ir įvertinti, kokius mokesčius reikia keisti, kaip keisti, ir ar tas pokytis, kuris yra planuojamas, atneš didesnę naudą negu sukurs žalą“, – tvirtino jis.

Mokestinės sistemos stabilumas – tarp prioritetų

V. Mitalas tvirtino, kad mokestinės sistemos stabilumas „laisviečiams“ yra ypač svarbus ir siekti pertvarkos, nepamatavus jos kaštų ir naudos būtų neatsakinga. Anot politiko, Lietuva yra pajėgi auginti savo biudžetą iš šešėlio ir ekonomikos augimo surenkamomis lėšomis.

„Man reikia konstatuoti, kad mokesčių stabilumas, tokių mokesčių, kurie yra Lietuvoje stabilumas, yra didesnė vertybė ir mes jo siektume negu kad šita nuolatinė nesibaigianti diskusija kaip čia Lietuvoje blogai su mokesčiais. Pažiūrėkime į šešėlį, paskutiniai duomenys rodo, kad ir PVM atotrūkis sumažėjo gerokai per kadenciją ir ekonomikos augimas atneša į biudžetą papildomus rezultatus, kurie yra gana ženklūs“, – teigė jis.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.