- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad Lietuva šiemet gynybai galėtų pasiskolinti apie pusę milijardo eurų, jeigu Krašto apsaugos ministerija matytų galimybę paskubinti kokius nors įsigijimus arba paankstintų investicijas, skirtas priimti Vokietijos brigadai.
Pasak jo, tai leistų pasiekti, kad šiemet krašto apsaugos finansavimas pasiektų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tokios apimties skolinimasis nepažeistų europinių fiskalinės drausmės taisyklių.
„Šiemet mes galime pasiskolinti daugiau nei 500 mln. eurų, tiek leidžia Mastrichto kriterijai, tai yra maždaug apie pusę milijardo iki tų 3 proc., gal net šiek tiek daugiau“, – Žinių radijui sakė V. Mitalas.
Mastrichto kriterijai leidžia, kad viešojo sektoriaus deficitas – neigiamas pajamų ir išlaidų balansas – siektų ne daugiau 3 proc. BVP. Finansų ministerija teigia, kad gruodį patvirtintas šių metų biudžetas ir reikš 3 proc. deficitą.
Tačiau V. Mitalas BNS teigė savo skaičiavimuose besiremiantis Europos Komisijos vertinimu, jog 2024 metų valstybės biudžete yra numatytas 2,3 proc. BVP deficitas, taigi, papildomai pasiskolinti gynybai dar įmanoma.
Parlamentaro teigimu, Vyriausybei sutikus papildomai skolintis, o Krašto apsaugos ministerijai radus būtų paspartinti pirkimus, šių metų valstybės biudžeto pataisos galėtų būti svarstomos Seimo pavasario sesijoje.
Politikai šiuo metu ieško būdų, kaip padidinti finansavimą krašto apsaugai.
Šiuo metu jis siekia 2,71 proc. BVP, tačiau kitąmet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas siekia 2,52 proc. BVP.
Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių reikia didesnio finansavimo.
Šią savaitę su partijų atstovais, verslo ir profsąjungų lyderiais susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad iki 2030 metų vidutiniškai papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. BVP kasmet, o vėliau papildomų asignavimų suma turėtų siekti apie 0,4 proc. BVP.
Politikai vėliau žada tartis, kokiomis priemonėmis finansavimą padidinti. Tarp įvairių partijų atstovų siūlomų variantų – mokesčių didinimas, dabartinių biudžeto pajamų peskirstymas, valstybės skolinimasis užsienio rinkose arba iš piiliečių, savanoriški gyventojų įnašai ginkluotosioms pajėgoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo9
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Prezidentas iš ekonomikos ministro tikisi dėmesio regionams, smulkiajam verslui
Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų rūpintis tvariu ekonomikos augimu, atskirties tarp regionų mažinimu, kova su biurokratija, teigia prezidento patarėjas. ...
-
Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant vikšrines kovos mašinas8
Vyriausybė trečiadienį leido neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas5
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...