Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nesantis optimistas dėl to, jog Europos Sąjungos (ES) šalims pavyks susitarti dėl bendro skolinimosi gynybai, į tokią idėją skeptiškai žiūrint toliau nuo Rusijos esančioms Bendrijos narėms.
Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), didžiąją dalį papildomų lėšų pasiskolinant bei kartu nemažinant viešųjų paslaugų finansavimo, ekonomistai sako, jog valstybei teks paskaičiuoti, ar geriau turėti didesnę skolą ir mokėti didesnes palūkanas, ar didinti mokesčius.
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas.
Lietuvos gyventojų laikantis nuomonės, jog šalies gynyba šiuo metu turėtų būti svarbiausias politikų prioritetas, verslas siūlo lėšas krašto apsaugai trumpalaikėje perspektyvoje didinti skolinantis. Visgi, verslo atstovai tikina iš politikų kol kas pasigendantys politinės valios priimti krašto apsaugai būtinus sprendimus.
Politikams ieškant papildomų milijonų gynybai ir Seimui šią savaitę ėmus svarstyti vadinamąjį Gynybos fondo paketą, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ragina Vyriausybę skolintis šiam tikslui. Jis sako, kad Lietuva kelerius metus iš eilės nepasinaudojo tokia galimybe.
Lietuvai turint mažiausią skolą Europos Sąjungoje, valdžia neturėtų bijoti skolintis gynybos finansavimui, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad planuojamas biudžeto deficitas šiemet siekia maksimalų dydį. Ji pabrėžia, kad daugiausia lėšų krašto apsaugai reikės ne šiemet, o 2026–2028 metais.
Valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad Lietuva šiemet gynybai galėtų pasiskolinti apie pusę milijardo eurų, jeigu Krašto apsaugos ministerija matytų galimybę paskubinti kokius nors įsigijimus arba paankstintų investicijas, skirtas priimti Vokietijos brigadai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nematanti galimybės kitąmet skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimų, todėl tokios teisės įrašymas į įstatymą nieko neduotų.