- Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atlikusi auditą bendrovėje „Būsto paskolų draudimas“ Valstybės kontrolė teigia, kad bendrovė nebevykdo veiklos, dėl kurios buvo įsteigta, t.y. nebedraudžia kreditų. Rudenį ji neteko draudimo veiklos licencijos, o valstybė įmonei tebeskolina milijonus litų. Finansų ministerija viliasi, kad jau 2016 metais atgaus valstybės pinigus, įdėtus į šią bendrovę.
Drausti būsto kreditus bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ pradėjo 2000-aisiais. Dėl to gyventojai, neturintys bankui reikiamo pradinio įnašo, galėjo įsigyti būstą su mažesniu pradiniu pinigų kiekiu. Tačiau pastaruosius penkerius metus bendrovė patiria vien nuostolius, kurie šiuo metu sudaro 170 mln. Lt.
Praėjusį lapkritį Lietuvos bankas sustabdė bendrovės draudimo veiklos licenciją, tačiau valstybė „Būsto paskolų draudimui“ vis tiek skolina – per praėjusius pora metų bendrovės įstatiniam kapitalui didinti yra investuota 157 mln. Lt, o ir šiemet numatyta paskolinti dar 15 mln. Lt.
Bendrovės veiklos auditą atlikusi Valstybės kontrolė teigia, kad bendrovė nebedraudžia paskolų, tad nebevykdo tos veiklos, dėl kurios buvo įsteigta. Apskritai esą paskolų draudimui buvo panaudotas neperspektyvus draudimo modelis, užprogramavęs piniginių lėšų trūkumą.
„Niekur nėra tokios draudimo bendrovės, kad vieną kartą sumoki ir ši įmoka galioja 40 metų. Jeigu draudi būstą, įmoką moki kasmet. O čia vieną kartą įmoka sumokėta ir gali galioti 30 ar 40 metų, o papildomų lėšų nėra“, – sako 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė.
Bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ šiuo metu administruoja 35 tūkst. galiojančių draudimo sutarčių, iš kurių paskutinė sutartis baigs galioti 2047 metais. Tuo metu draudiminių įvykių, kai bendrovė turėjo mokėti bankams, yra įvykę tik 2 tūkst., o lėšų vis tiek nepakanka.
„Įvykus vienam draudiminiam įvykiui, vidutiniškai reikia išmokėti 200 tūkst. Lt. Sudauginkime – bus arti pusės milijardo. Tai rimtos sumos, tokių sumų nebuvo spėta sukaupti, nes mūsų draudimo ciklas yra labai ilgas.
Mes šiuo metu neprisiimame naujų įsipareigojimų, tačiau tęsiam ankstesnius. [...] Padėjom 2 tūkst. šeimų išsaugoti būstą“, – teigia UAB „Būsto paskolų draudimas“ direktorius Marijus Jūris Mikalauskas.
Auditą atlikę Valstybės kontrolės specialistai Finansų ministerijai siūlo „Būsto paskolų draudimo“ bendrovės veiklos modelį pertvarkyti. Tuo metu Finansų ministerija drastiškų priemonių imtis neketina, nes būsto paskolų bendrovė vykdo socialinę funkciją ir turi baigti tvarkyti dar galiojančias draudimo sutartis.
„Paskaičiavome, kad jau 2015 metais finansiniai srautai šitoje bendrovėje turėtų susibalansuoti ir nuo 2016 metų ji turėtų kompensuoti tuos nuostolius, kurie atsirado ir faktiškai yra padengti iš valstybės iždo. Tada valstybės iždas atgaus lėšas, įdėtas į šią bendrovę“, – sako finansų ministras Rimantas Šadžius.
Kol kas bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ yra susigrąžinusi tik 30 mln. Lt, t.y. menką dalį valstybės investuotos sumos. Tačiau susigrąžinimo procesas esą dar tik prasidėjo, nes iki šiol vyko tik išmokėjimai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Pataria ūkininkams nebūti orakulais: štai, ką siūlo
Ūkininkai galės apsidrausti nuo lietaus, o draudimui gauti valstybės kompensaciją. Vis dėlto lietus turės būti ne bet koks, o ilgai besitęsiantis, skandinantis ūkius ir pridarantis žalos. Nors toks draudimas jau yra, juo naudojasi retas, nes tai &nda...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...