- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas teigia, kad reaguodama į išaugusį dėmesį ir finansavimą krašto gynybai, Valstybės kontrolė 2024 m. planuoja pradėti du naujus auditus šioje srityje, tikrinant kaip Lietuvos kariuomenė komplektuoja personalą ir kaip piliečiai yra rengiami priešintis.
Anot jo, šiuo metu gynybos srityje neefektyvaus viešųjų lėšų panaudojimo nėra pastebima, bet svarbu užtikrinti, kad pinigai būtų tinkamai naudojami visuose projektų etapuose.
„Prezidentas klausė, ką planuojame atlikti saugumo ir gynybos srityje. Šiuo metu kaip tik atliekame viena auditą, kuris bus baigtas netrukus – dėl valstybės sienos apsaugos stiprinimo. Bei esame suplanavę šiais metais pradėti du auditus – dėl Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo, karo prievolės administravimo bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pasipriešinimui“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė M. Macijauskas.
„Atsižvelgiame į išaugusį finansavimą ir pastangas, skiriamas sričiai, kurioje matome tam tikras rizikas ar manome, kad galėtume paskatinti tam tikrus pokyčius. Pagal tai ir nusimatome. Nėra taip, kad kažkas negerai dabar, bet mums svarbu, jog didėjantis finansavimas būtų efektyviai panaudojamas“, – komentavo jis.
Esame suplanavę šiais metais pradėti du auditus – dėl Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo, karo prievolės administravimo bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pasipriešinimui.
Su G. Nausėda aptarė Valstybės kontrolės veiklą ir regionų situaciją
Anot M. Macijausko, susitikimo su prezidentu metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į regionuose pastebėtas rizikas. Nors, kaip paminėjo jis, institucijos negali prašyti iš Valstybės kontrolės atlikti specifinių auditų, į paminėtas problemas bus atsižvelgta.
„Svarbu išgirsti tam tikras rizikas, su kuriomis prezidentas susiduria regionuose. Tai tos rizikos tiesiog buvo išsakytos, aš jas perduosiu auditoriams“, – paminėjo jis.
Valstybės kontrolierius taip pat paminėjo, kad susitikus su prezidentu aptarė ir Valstybės kontrolės tikslų įgyvendinimą ir pastarųjų kelių metų pasiekimus. Buvo paliestos tvarių finansų, mokesčių ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų temos.
„Aptarėme taip vadinamą RRF rodiklių pasiekimą ir kaip Lietuvai sekasi. Esame atlikę auditą ir planuojame pasižiūrėti, kaip pasikeitė situacija per pastaruosius metus“, – sakė jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LIPFA: trečiąjį 2024 m. ketvirtį antrosios pensijų pakopos fondų grąža siekė 11,5 proc.
Per trečiąjį 2024 m. ketvirtį antrosios pensijų pakopos fondų uždirbta grąža siekė 11,5 proc., o jų valdomas turtas – 8,5 mlrd. eurų, praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). ...
-
„Litgrid“: rugsėjį elektros kaina mažėjo 22 proc.1
Lietuvoje elektros kaina rugsėjo mėnesį mažėjo 22 proc. Tą lėmė dėl trumpėjančio šviesaus paros laiko mažėjusi saulės elektrinių gamyba, kurią keitė rekordinė vėjo jėgainių generacija, skelbia bendrovė „Litgrid“. ...
-
Svarbiausi partijų darbai: dėmesys keliams, gynybai ir „Ignitis“ akcijų išpirkimas
Tarp svarbiausių darbų artėjančioje kadencijoje partijos įvardija socialinės gerovės kūrimą, dėmesį kelių būklei, gynybai ir planus išpirkti valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ akcijas. ...
-
Atskleidė, kurie kandidatai į Seimą pernai gavo daugiausia pajamų3
Didžiausias pajamas tarp kandidatų į Seimą pernai deklaravo Taikos koalicijos sąrašo lyderis Viktoras Uspaskichas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas, ūkininkas Egidijus Gečas bei partijos „Laisvė ir teisingumas...
-
Parlamentas apsispręs, kada užsieniečiams nebūtina aptarnauti klientų lietuviškai6
Seimas balsuos, ar įpareigoti užsieniečius ir juos samdančias įmones nuo 2026 metų sausio aptarnauti klientus lietuvių kalba. ...
-
Pradedamas pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose remontas2
Kelių ir gatvių tiesimo bei remonto bendrovė „Kauno keliai“ pradeda remontuoti pernai įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose, darbus užbaigti planuojama kitų metų antroje pusėje. ...
-
Seimas balsuos, ar leisti sodyboms duomenis apie svečius teikti kas mėnesį
Seimas galutinai apsispręs, ar leisti kaimo turizmo sodyboms nuo kitų metų duomenis apie poilsiautojus pateikti tik kartą per mėnesį, o ne per 24 valandas, kaip numatyta dabar. ...
-
Įkurtuvės Kauno inovacijų parke: pirmasis investuotojas su 50 milijonų eurų krepšeliu5
Valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas sulaukė pirmojo investuotojo – biotechnologijų bendrovės „Wellgem Biopharma“. Trečiadienį oficialiai paskelbti naujakurių plėtros planai dėl ...
-
LŠTA: šilumos kainos mažės, jei daugiau vartotojų prisijungs prie centralizuoto šilumos tiekimo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo va...
-
Vyriausybė palaiko siūlymą skirti baudas už prekių su nacistine ir komunistine simbolika gabenimą9
Ministrų kabinetas palaiko iniciatyvą numatyti administracinę atsakomybę už prekių su nacistine ir sovietine atributika gabenimą, siekiant tokius daiktus platinti. ...