- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarį Baltijos šalyse vidutinė mėnesio elektros energijos kaina augo: Lietuvos prekybos vietose ji pakilo 11 proc. ir pasiekė 59,31 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijos ir Estijos prekybos vietose kainos padidėjo po 10 proc. ir siekė 59,15 euro už MWh, praneša „Elektrum Lietuva“.
Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 euro už MWh iki 249,98 euro už MW.
„Vasarį fiksuotas 27 proc. didesnis energijos srautas iš Švedijos SE4 zonos į Lietuvą ir 15 proc. didesnis iš Lenkijos, bet 13 proc. mažėjo energijos srautai iš Rusijos“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Įtaką elektros energijos paklausai „Nord Pool“ prekybos vietose darė šalti orai. Šių metų vasarį „Nord Pool“ sistemos vidutinės elektros energijos kainos padidėjo 2 proc. iki 46,84 euro už MWh. „Nord Pool“ regione elektros energijos suvartojimas buvo 9,2 proc. didesnis nei praėjusių metų vasarį ir 10,3 proc. didesnis nei 2019 m. vasarį. Tuo pat metu Šiaurės šalių gamybiniai pajėgumai buvo 9,9 proc. mažesni nei prieš metus.
„Nord Pool“ regione spartesnį kainų augimą ribojo didesni vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, kurie, lyginant su šių metų sausiu, padidėjo 28 proc., tačiau buvo 21 proc. mažesni nei praėjusių metų vasarį.
Vasarį dėl besitęsiančių šaltų orų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse, palyginti su praėjusių metų vasariu, padidėjo 5 proc. iki 2490 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje elektros energijos paklausa, lyginant su vasariu pernai, buvo 4 proc. didesnė – 1068 GWh, Latvijoje ji augo 2 proc. iki 624 GWh. Estijoje elektros energijos suvartojimas buvo 7 proc. didesnis nei 2020 m. vasarį ir siekė 798 GWh.
Didesnės paklausos sąlygomis bendra elektros energijos gamyba Baltijos šalyse, lyginant su šių metų sausiu, nepakito ir išliko 1461 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo 1 proc. iki 354 GWh, Latvijoje fiksuotas 2 proc. mažėjimas – per mėnesį buvo pagaminta 583 GWh. Estijoje gamybiniai pajėgumai augo 2 proc. iki 524 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys kartu pagamino 59 proc. visos jų suvartotos elektros energijos. Lietuva pasigamino 33 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 94 proc., Estija – 66 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą1
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą4
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą2
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...