- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš Vakarų atėjusi mada sudarinėti vedybų sutartis, panašu, gali tapti itin geru dokumentu, žinoma, kartais ir ginklu, kai meilė ir taika namuose baigiasi ir tenka dalytis daiktus per skyrybas. Beje, šis dokumentas pasitarnauja ir ne tik per skyrybas. Apie vedybų sutartis LNK kalbėjo advokatė Renata Cibulskienė.
„Tai yra sutartis tarp sutuoktinių ar būsimų sutuoktinių, kurie norėtų kažką pakeisti ir savo turtinius klausimus reglamentuoti kitaip nei numato įstatymas. Įstatymas numato, kad viskas, ką sutuoktiniai įgys po santuokos, bus bendras turtas. Tam tikrais atvejais jie gali įgyti ir asmeninį turtą, bet bendra taisyklė – kiekvienas turtą turi lygiomis dalimis. Pakeisti galima daug ką – susitarti, kad po santuokos sudarymo turtas bus atskiras, o ne bendras. Galima susitarti, kad viskas, kas buvo atskira iki santuokos, taps bendras turtas. Galima susitarti, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniai galės turtą įgyti bendrąja daline nuosavybe, t. y. nebūtinai lygiomis dalimis. Galima pasirinkti skirtingo turto rūšiai skirtingą turto režimą“, – aiškino R. Cibulskienė.
Nors vedybų sutartys Lietuvoje – jau kone 20 metų, šia paslauga lietuviai aktyviau pradėjo naudotis tik prieš penkerius metus.
„Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet, kad jos (vedybų sutartys – red. past.) populiarėja, tai tikrai. Šiaip vedybų sutartys pas mus egzistuoja 20 metų, tačiau tik pastaruosius penkerius metus jaučiasi, kad jaunimas prieš santuoką nori sudaryti tokias sutartis, taip pat ir žmonės, esantys santuokoje 10–20 metų, sugalvoja, kad nori kažką pakeisti, kitaip sureglamentuoti“, – komentavo advokatė.
Yra ir moralinis aspektas – juk tuokiantis prisiekiama būti kartu, kol mirtis išskirs, o vedybų sutartis kai kam gali reikšti nepasitikėjimą ar piktus kėslus.
„Kaip žmonės turėtų kalbėti apie viską santuokoje, tame tarpe apie bendrą biudžetą, kaip tvarkys finansus, lygiai taip pat jie turėtų kalbėti apie tai, koks bus jų turtinis režimas, koks turtas bus bendras, atskiras. Jau geriau tuos lūkesčius iškart aptarti ir pasistengti, kad jie būtų patenkinti nei po to staigiai suprasti, kad viskas yra ne taip, kaip galvojai iki šiol“, – teigė R. Cibulskienė.
Kadangi nežinome, kas bus ateityje, vedybinėje sutartyje nebūtina visko įvardinti labai tiksliai. Galima paprasčiausiai aptarti bendras gaires.
„Galima aptarti bendrus principus. Jeigu kalbama apie povedybinę sutartį, kai žmonės jau yra santuokoje, ta sutartimi turtą galima pasidalinti, galbūt išspręsti, kad verslas, kurį vienas turi, bus tik jo, o kitas galbūt už tai gaus kažkokią kompensaciją, jeigu santuoka nutrūktų. Galima daug ką sugalvoti“, – sakė R. Cibulskienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Tikrai naudinga, nes kyla daug mažiau ginčų, kai yra vedybinė sutartis. Žmonės yra aptarę, išdiskutavę tam tikrus klausimus ir turi supratimą, koks tas turtas yra ir jiems neatsiranda siurprizų santuokos nutraukimo metu“, – aiškino advokatė.
Vedybų sutartimi visų ginčų išspręsti tikriausiai nepavyks.
„Vedybų sutartis yra skirta turtiniams klausimams. Jeigu mes galvojame, kad būtų galima kažkaip reglamentuoti neturtinius klausimus, tai jau yra sudėtingiau. Galima sureglamentuoti išlaikymą tarp sutuoktinių, tačiau vaikams skiriamą išlaikymą, turbūt, būtų sudėtinga sureguliuoti tokia sutartimi, nes išlaikymo klausimas sprendžiamas tada, kai jau reikia to išlaikymo ir mes negalime į ateitį nuspręsti, kiek kokiam vaikui reikės to išlaikymo“, – teigė R. Cibulskienė.
Vedybų sutartimi galima palengvinti ne tik skyrybų klausimą, bet ir kitus finansinius sutuoktinių niuansus.
„Skyrybos yra viena nedidelė dalis, ką galima toje sutartyje reglamentuoti, o galima apie tai išvis nekalbėti. Yra daugybė situacijų. Galbūt žmonės dar iki vedybų turi turto, skolų, verslus ir tuos klausimus būtų gerai išspręsti. Jeigu yra vaikų iš praeitos santuokos, kuriems reikalingas išlaikymas ir sudarius naują santuoką tas išlaikymas gali būti išieškomas tiek iš vieno, tiek iš kito [sutuoktinio] atlyginimo. Tokius klausimus galima apspręsti vedybų sutartyje“, – vardijo R. Cibuskienė.
Vedybines sutartis sudaro tiek jauni žmonės, tiek vyresni.
„Jaunimas yra labiau linkęs ateiti, pasitarti ir sudaryti ikivedybines sutartis. Jei planuoja santuoką, tai apsprendžia, kokį norėtų turėti turtinį režimą. Ateina ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie kažkurį laiką yra santuokoje ir supranta, kad jiems ne visiškai tinka tas režimas, kurį jie turi pagal įstatymą, bet nori prisitaikyti pagal savo poreikius ir esamą situaciją“, – sakė R. Cibulskienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...
-
Pateikė naujausią informaciją apie istorinį įvykį (papildyta)
Prieš parą atsijungus nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų, Baltijos valstybių elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas vyksta sėkmingai, sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas. ...
-
Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos: Baltijos šalys sinchronizuojasi su Vakarų Europa
Atsijungusios nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) bei užbaigusios daugiau nei parą truksiantį izoliuoto darbo bandymą, sekmadienį po pietų trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir...
-
Lietuva atsijungė nuo Rusijos elektros – kas vyko užkulisiuose?
Lietuva, Latvija ir Estija pagaliau atsijungė nuo rusiškos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo. Anot „Litgrid“ vadovo, tai pavyko sklandžiai ir net šiek tiek anksčiau nei planuota. Baltijos šalys visos drauge p...
-
Lietuvių kalbos išteklių dirbtinio intelekto projektams skirta 2,45 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skyrė 2,45 mln. eurų finansavimą lietuvių kalbos skaitmeniniams ištekliams, kurie bus naudojami dirbtinio intelekto (DI) sprendimų plėtrai Lietuvoje, kurti. ...