- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialdemokratai aiškina, kad sutrumpinta darbo savaitė gerina darbo našumą, visuomenės sveikatą bei ragina valdančiuosius sekti Islandijos pavyzdžiu ir ryžtis keturių darbo dienų eksperimentui. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad taip Lietuvoje galėtų nutikti nebent po 20 metų, praneša LNK.
Beveik 80 proc. „Vilniaus šilumos tinklų“ darbuotojų jau nuo sausio dirba nauju ritmu – keturias dienas per savaitę.
„Čia nėra savaime, kad įmonė paėmė ir pradėjo dirbt keturias darbo dienas. Esmė ir tikslas darbuotojams iškeltas, kad mes turim padaryti ne mažiau, negu padarydavom per penkias darbo dienas. Mes tą ir darom ir iš tikro matom pagal rezultatus, kad netgi daugiau darom, nei anksčiau darėm per penkias darbo dienas“, – kalbėjo „Vilniaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Sutrumpinus darbo savaitę, darbo našumas esą išaugo 20 procentų. Bendrovė – viena iš pirmųjų viešojo sektoriaus įmonių, pradėjusių dirbti nauju ritmu. Pereiti prie keturių dienų darbo savaitės raginama ir daugiau įmonių. Seimo socdemai siūlo sekti Islandijos pavyzdžiu. Islandija paskelbė eksperimentą visos šalies mastu ir po kelerių metų įsitikino darbo savaitės sutrumpinimo nauda.
„Mažesnė šalis Islandija padarė ir nuo to, pasirodo, našumas padidėjo, ypač turint omeny, kad dalis žmonių netenka darbo. Tai perskirstymas darbo kitiems padidina užimtumą, tuo pačiu skatina žmogų per trumpesnį laiką padaryt geriau“, – teigė Seimo narys Algirdas Sysas.
Turėsime tokią valstybę, kuri visada turės mokėti žmogui, tiesiog, kad jis yra, egzistuoja ir nieko nedaro.
A. Sysas eksperimentą siūlo pradėti nuo socialinio sektoriaus. Čia esą darbuotojai dirba daug, bet uždirba mažai. Darbdavių atstovai darbo dienų mažinimui nesipriešintų, tačiau sako girdintys tik siūlymus, bet ne konkrečias priemones, kaip tai įgyvendinti.
„Tegul paruošia veiksmų programą, kaip bus padaryta viešojo sektoriaus pertvarka. Jeigu su tuo pačiu žmonių skaičiumi jie sukurs tą patį produktą, kodėl ne? Bet aš kol kas nematau iš jų tokio sąžiningo siūlymo. Mėgdžioti islandus daug proto nereikia“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Socdemai siūlo trumpinti ne tik darbo laiką, bet ir ilginti atostogas. Lietuviai atostogauja trumpiausiai visoje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, skandinavai atostogauja kur kas ilgiau – net iki aštuonių savaičių.
Verslo atstovai sako, kad jei tokie siūlymai būtų įgyvendinti, Lietuva greičiausiai bankrutuotų.
„Galbūt žmonės pagyvens trejetą, penketą metų gerai, tada nebus darbo vietų, o tada jie išvažiuos iš čia. Tai ar mes to norime? Arba turėsime tokią valstybę, kuri visada turės mokėti žmogui, tiesiog, kad jis yra, egzistuoja ir nieko nedaro. Tai čia vėl primena tą patį komunizmą, kuris niekada taip ir neatėjo ir neateis“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmatas Janulevičius.
Bet daugelis vis dėlto svajoja apie tai, kaip dirbtų mažiau, o uždirbtų tiek pat.
Įsidarbinti ar surasti darbuotojus padedančios įmonės duomenimis, trumpesnė darbo savaitė ir ilgesnės atostogos jau seniai yra viena iš derybų dėl darbo temų.
„Matome, kad iš ieškančių darbo pusės prasideda tas pageidavimas vis dažniau, kad būtų galima dirbti keturias darbo dienas per savaitę, kad būtų ilgesnės atostogos. Į derybas įtraukiami ir šie punktai“, – pasakojo įmonės marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Privatus sektorius jau dabar pritaiko lanksčias darbo sąlygas. Ar tai galėtų būti įgyvendinta viešajame, biudžetiniame sektoriuje, abejojama. Premjerė yra sakiusi, kad diskusijos gali užtrukti daugelį metų, be to, pandemija jau ir taip įnešė nemažai pokyčių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys: per dešimtmetį į elektros skirstymo tinklą planuojama investuoti beveik 3,3 mlrd. eurų5
Sekmadienį šalį nusiaubus audrai ir be elektros likus daugiau kaip 160 tūkst. namų ūkių, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad per artimiausią dešimtmetį į skirstymo tinklą planuojama investuoti beveik 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Vilniuje biurą turinti „Flo Health“ pritraukė per 200 mln. dolerių, tapo „vienaragiu“2
Lietuvoje padalinį turinti moterų sveikatos programėlę sukūrusi įmonė „Flo Health“ antradienį paskelbė pritraukusi daugiau nei 200 mln. dolerių (185 mln. eurų) ir pasiekusi per 1 mlrd. dolerių (925 mln. eurų) įvertį. ...
-
Ministras po pokalbių su gyventojais dėl „Rheinmetall“ gamyklos: saugumas klausimų nekelia
Saugumo dedamoji nekelia didelių klausimų, sako su Baisogalos, Šeduvos, Radviliškio bendruomenėmis Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklos statybų planus aptaręs krašto apsaugos ...
-
ESO: elektros tiekimas nuo audros pradžios atstatytas maždaug pusei gyventojų
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, po sekmadienį praūžusios audros antradienį elektrikai energiją atstatė daugiau nei 50 tūkst. vartotojų, o nuo audros pradžios – maždaug 80 tūkst. klientų. ...
-
ESO vadovas: artimiausiomis dienomis tūkstančiai gyventojų dar neturės elektros4
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad trečiadienį ir ketvirtadienį tūkstančiai vartotojų dėl beveik porą parų trukusios audros dar neturės elektros. ...
-
Telekomunikacijų bendrovės: dalis gyventojų vis dar gali susidurti su mobiliojo ryšio trikdžiais
Dėl Lietuvą pirmadienį siaubusios audros telekomunikacijų bendrovėms fiksavus ryšio trikdžius, antradienį dalis gyventojų su šiomis problemomis gali susidurti ir toliau. Tačiau, kaip praneša operatoriai, situacija nėra kritinė, ...
-
Lietuvos bankų pelnas šiemet augo 1 proc. iki 260 mln. eurų
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 260,3 mln. eurų grynojo pelno – 1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai jis siekė 258,4 mln. eurų. ...
-
Analitikai BVP augimo rezultatus įvardija kaip gerus, tačiau prognozuoja jo sulėtėjimą
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali ...
-
Užmojis – nauji muitai kiniškoms prekėms: pigių pirkinių era baigiasi?7
Atsisiųsti pigų pirkinį iš Azijos ar kitų trečiųjų šalių netrukus gali neapsimokėti. Europos Sąjunga (ES) planuoja muitų reformą ir ketina apmokestinti mažos vertės, tai yra – iki 150 eurų, prekių siuntas iš trečiųj...
-
Lietuvos BVP per metus augo 1,4 proc.1
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 18,7 mlrd. eurų to meto kainomis – 1,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką). ...