- Goda Vileikytė, Sniegė Balčiūnaitė, Giedrius Gaidamavičius / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.
„Tendencija yra pakankamai teigiama, nes augimą ypatingai skatina vidaus vartojimas atsigavęs, tą rodo mažmeninės prekybos augimas pakankamai spartus ir (...) taip pat nuo dugno atsiskyręs pramonės sektorius – didelis investicijų augimas“, – BNS antradienį teigė Ž. Mauricas.
„Reiktų džiaugtis, kad mes nesekame Estijos keliu, bet tokios perspektyvos (BVP mažėjimo grėsmė – BNS), ji vis dar išlieka“, – pridūrė ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje BVP augimą daugiausia lemia augantis vidaus vartojimas.
„Išaugęs (vidaus vartojimas – BNS), nes vis dar sparčiai auga darbo užmokestis. Sparčiau negu, visų pirma, auga pridėtinė vertė, darbo užmokesčio ir BVP rodiklis Lietuvoje yra rekordiškai aukštas, aukštesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. (...) Infliacijai sumažėjus gyventojai tiesiog daugiau prekių perka“, – aiškino Ž. Mauricas.
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, antrojo ketvirčio BVP augimas yra „pakankamai neblogas istoriškai“.
„Labai geras rezultatas antro ketvirčio, rodantis, kad augimo tempas nelėtėja. Jeigu pirmą ketvirtį ekonomika augo 0,9 proc. , dabar vėl turime 0,9 proc. (...) Vakar latviai paskelbė, kad Latvijos ekonomika lyginant antrą ketvirtį su pirmu, sumažėjo, tai mes atrodome pakankamai gerai. Augimas yra, ir jis pakankamai neblogas istoriškai“, – antradienį BNS sakė T. Povilauskas.
Pasak jo, pramonei pirmas pusmetis yra geresnis negu praėjusių metų pabaiga ir pirmoji šių metų pusė.
„Nors pramonė ir skundžiasi, bet rezultatas yra tam tikras lipimas iš duobės, nors ir nedidelis“, – sako T. Povilauskas.
Jo teigimu, mažmeninėje prekyboje matoma atsigaunanti perkamoji galia, nes infliacija maža, o statybos sektoriuje investicijos į energetiką, tinklus ir kelius taip pat duoda rezultatų – antrą ketvirtį augo statybos apimtys.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ekonomikos augimo spartėjimui daugiausiai įtakos turėjo vidaus paklausa, o eksporto perspektyvos išlieka miglotos.
„Šiemet stebime akivaizdų ekonomikos atsigavimą, tačiau kol kas daugiausiai įtakos jam turi gyventojų vartojimo ir valstybės investicijų augimas. Nuo dugno atsispiria ir kai kurie eksportuotojai – transporto priemonių, plastikų, trąšų gamintojai – tačiau daugelis kitų pramonės šakų ir transporto sektorius dar laukia paklausos atsigavimo“, – komentare žiniasklaidai antradienį teigė N. Mačiulis.
Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, ekonomikos augimą šiemet skatina apdirbamosios gamybos sektorius, taip pat namų ūkių vartojimas.
„Lietuvos pramonei iki šiol sėkmingai pavyko išnaudoti konkurencinius pranašumus ir nišas Vakarų pridėtinės vertės grandinėse net ir pačioms rinkoms neaugant. Vis dėlto Vakaruose, ypač Vokietijoje jaučiamas eksporto užsakymų atoslūgis, vartojimo apetitas išlieka vangus ir kitose kertinėse eksporto rinkose, o tam atsispirti darosi vis sunkiau“, – komentare žiniasklaidai teigė I. Genytė-Pikčienė.
Dalis ekonomistų prognozuoja lėtesnį BVP augimą
Tačiau T. Povilauskas prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį ekonomikos augimas turėtų būti lėtesnis.
„Pažiūrėsime, ar pramonė išlaikys tokį patį ketvirtinį augimo tempą trečiame ketvirtyje. Namų ūkių vartojime turėtų būti teigiamos tendencijos, nors ir yra tam tikrų silpnėjimo tendencijų, nes pirminis (pirkimo – BNS) impulsas nuo praėjusių metų, kai infliacija staigiai sumažėjo, o pajamos toliau augo, dabar šiek tiek išsikvėpė, bet namų ūkių vartojimas auga“, – kalbėjo jis.
T. Povilauskas, be kita ko, pabrėžė, kad trečio ketvirčio rezultatui įtakos turės ir situacija žemės ūkyje po audros.
Anot Ž. Maurico, BVP augimas gali sulėtėti kitais metais.
„Klausimas didžiausias matyt yra dėl kitų metų perspektyvų, nes jeigu palyginsime su Latvija ir Estija – Lietuva išsiskiria savo augimo spartumu, o Estija išsiskiria savo nesibaigiančiu ekonomikos smukimu. Viena iš priežasčių dėl ko Estijoje ekonomika smunka yra keliami mokesčiai, ir jie turi pakankamai ambicingą planą juos kelti toliau“, – sakė Ž. Mauricas.
„Jeigu ir mes įsisuksime į mokesčių kėlimą, tai kitų metų ekonomikos augimas gali būti mažesnis negu šių metų, priešingai negu daugelis institucijų prognozuoja. (...) (Mokesčių kėlimas – BNS) neabejotinai atvėsina ekonomiką ir skatina infliaciją“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad Lietuvos ekonomikos augimo tendencija artimiausiais ketvirčiais neturėtų keistis.
„Ją turėtų labiausiai skatinti augsiančios namų ūkių vartojimo išlaidos. Vis didesnį namų ūkių vartojimą palankiai veiks sparčiai tebeaugsiančios gyventojų pajamos, nedaug didėsiančios kainos, geros namų ūkių nuotaikos“, – komentare žiniasklaidai antradienį teigė D. Imbrasas.
„Palengva atsigaunančios, tačiau ne taip sparčiai, kaip anksčiau tikėtasi, pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos sudarys sąlygas didesniam eksportuojančiojo sektoriaus aktyvumui. Tai kartu su tebegausėsiančiomis Europos Sąjungos fondų lėšomis ir augančiais valdžios sektoriaus užsakymais palankiai veiks investicijų raidą, jos taip pat turėtų didėti“, – pridūrė centrinio banko ekonomistas.
Kad antroje metų pusėje daugės „palankių išorės signalų“, mano ir I. Genytė-Pikčienė.
„Karpomos palūkanų normos, gerėjantys vartotojų ir įmonių lūkesčiai bei palaipsniui atsigaunanti eksporto rinkų paklausa įlies energijos spartesniam į išorę orientuotų sektorių atsigavimui“, – teigė Šiaulių banko ekonomistė.
Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, jog Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį siekė 18,7 mlrd. eurų ir per metus augo 1,4 proc., o per ketvirtį – 0,9 proc.
Statistikų teigimu, vertinant gamybos metodu, antrąjį šių metų ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo statybos ir pramonės įmonių veiklos rezultatai.
Pirmąjį pusmetį BVP siekė 35,8 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2023 metų pirmuoju pusmečiu, realusis BVP augo 2,2 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras ir ESO vadovas Vilniaus rajone apžiūrės elektros tiekimo atstatymo darbus1
Energetikos ministras Dainius Kreivys ir bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila antradienį lankysis Vilniaus rajone, Nemėžyje, kur apžiūrės, kaip vyksta elektros tiekimo atstatymo darbai, pranešė ...
-
Telekomunikacijų bendrovės: dalis gyventojų vis dar gali susidurti su mobiliojo ryšio trikdžiais
Dėl Lietuvą pirmadienį siaubusios audros telekomunikacijų bendrovėms fiksavus ryšio trikdžius, antradienį dalis gyventojų su šiomis problemomis gali susidurti ir toliau. Tačiau, kaip praneša operatoriai, situacija nėra kritinė, ...
-
Lietuvos bankų pelnas šiemet augo 1 proc. iki 260 mln. eurų
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 260,3 mln. eurų grynojo pelno – 1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai jis siekė 258,4 mln. eurų. ...
-
Užmojis – nauji muitai kiniškoms prekėms: pigių pirkinių era baigiasi?4
Atsisiųsti pigų pirkinį iš Azijos ar kitų trečiųjų šalių netrukus gali neapsimokėti. Europos Sąjunga (ES) planuoja muitų reformą ir ketina apmokestinti mažos vertės, tai yra – iki 150 eurų, prekių siuntas iš trečiųj...
-
Lietuvos BVP per metus augo 1,4 proc.1
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 18,7 mlrd. eurų to meto kainomis – 1,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką). ...
-
Draudikai skaičiuoja audros žalą: nuostoliai siekia daugiau nei 1 mln. eurų
Sekmadienį Lietuvoje prasidėjusios audros padaryti nuostoliai kol kas siekia 1,15 mln. eurų, tačiau šis skaičius gali augti, sako bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus. ...
-
Trišalėje taryboje – dar viena diskusija dėl MMA didinimo
Darbdaviai antradienį neeiliniame Trišalėje tarybos posėdyje siekia iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išgirsti motyvus, kodėl minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo 2025 metų siūloma didinti 12,3 proc. iki 1038 e...
-
Ministras, kariuomenės atstovai su bendruomenėmis aptars „Rheinmetall“ gamyklos statybas6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos kariuomenės atstovai antradienį su Baisogalos, Šeduvos, Radviliškio bendruomenėmis aptars Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos ...
-
Šiaulių bankas ir toliau prognozuoja, kad bankų solidarumo mokesčio šiemet nemokės
Pernai tik du ketvirčius bankų solidarumo įnašą mokėjęs Šiaulių bankas ir toliau tikisi, kad už šiuos metus laikinojo mokesčio jam mokėti nereikės, sako banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas. ...
-
Po atlikto tyrimo – ekspertų rekomendacijos: įvardijo nebrangias kelionių kryptis2
Vasarai persiritus į antrą pusę – paatostogauti spėjo ne visi. Atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš keturių lietuvių išvis nevyksta atostogų. Ekspertų manymu, dalis lietuvių įsitikinę, kad poilsis vis dar kainuoja labai bra...