– Labai konkretus atvejis: įmonė, kuri veikė daugybę metų, yra priklausoma nuo valstybės užsakymų – siuva uniformas pasieniečiams – yra priversta užsidaryti nuo sausio 1 d. dėl to, kad brangsta dujos. Kaip jums atrodo šis atvejis?

– Labai sudėtinga ir skaudi situacija. Aš pritariu ministrui, kad valstybė akcentą deda ir dėmesį iš karto skyrė pažeidžiamiausioms grupėms. 

– Siuvykla, kuri siuva uniformas pasieniečiams, sako, kad jie mokėdavo 2 tūkst. eurų už dujas ir kitą energiją ir dabar jie mokės 4 arba 5 tūkst. Kaip priemonės, kurias jūs vardinate, padės sumažinti šią konkrečią sąskaitą?

– Matyt, Vyriausybė ieškos papildomų priemonių. Šiandien jos nėra numatytos. Šiandien numatyta tai, kas parašyta ir mūsų energetikos strategijoje. Ir mes jau daug metų bandome eiti ta kryptimi. Ne tik gyventojams 300 mln. papildomai skirta pereiti prie atsinaujinančių išteklių, bet ir verslas gavo, gauna ir gaus – šimtai milijonų yra skirta pereiti prie atsinaujinančių išteklių.

– Įsivaizduoju, kad verslininkai, klausydamiesi šito, jaučiasi labai įsižeidę, nes tai skamba iš politikų kaip pasityčiojimas. Kur jūs buvote tuomet anksčiau?

– Energetikos strategija jau keli metai kaip priimta ir yra rėmimas. Jeigu tu esi verslas, kuris galvoja apie rytojų, tu turi investuoti į modernias technologijas ir galvoti, kaip išgyvensi ne tik šiandien, bet ir rytoj. Tai vienas aspektas. Antras aspektas – svarbu paminėti, kad kainos didėja visiems. Su tuo susidurs ne tik mūsų verslininkai, bet ir verslininkai aplinkui. Konkurencinė aplinka lieka vienoda visiems. 

– Ar jūs nesibaiminate, kad neremdami verslo arba negalvodami kartu su gyventojais, kaip amortizuoti ir sąskaitas verslui, kartu prisidėsite prie kainų kilimo? Kitiems verslams neliks kitos išeities, kaip tiktai pakelti kainas už produkciją. Ši konkreti siuvykla neturi kitos išeities, nes ji priklausoma nuo užsakymų iš valstybės ir užsakymai, matyt, yra ilgalaikiai. 

– Gali būti, kad kainos palies kainas, bet mes negalime konkretaus atvejo nagrinėti. Lygiai taip pat ir pandemija dalį verslo palietė, dalis verslo klestėjo. Ir dabar, galbūt, dalis patirs sunkumus, bet didelė dalis rinkos atrodo pakankamai stipriai. Lietuvos rinka ir ekonomika sugebėjo augti visos pandemijos metu ir tikrai pagarba jiems už tai. Valstybė skyrė labai daug lėšų ir paramai verslui, ir tiesioginėms dotacijoms. Ir dabar verslas vėl žvelgia į valstybę ir vėl reikia tiesioginių dotacijų. Kol kas Vyriausybė to nėra numačiusi. 

– Perėjimas prie žaliosios energetikos reikalaus dotacijų. Ar tik saulės elektrinėms? Ar dar turite minčių dėl kitų priemonių, kurios padėtų išvengti tokių krizių ateityje?

– Apskritai visas pasaulis pereina nuo iškastinio kuro. Mes sėdime ant iškastinio kuro adatos daug metų ir dabar jau šiek tiek vaduojamės, einame energetinės nepriklausomybės keliu. 

 – Galbūt subsidijos per mažos?

 – Visada yra šitas aspektas. Vis galvojame, kaip čia dar paskatinti. Naujas transporto mokestis nukreiptas į taršiausius automobilius. Tai kažkiek paskatins perėjimą. 

Plačiau – reportaže.