- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trūkstant profesionalių tolimųjų reisų vilkikų ir autobusų vairuotojų, transporto priemonėms stovint tuščioms, o įmonėms perskirstant krovinių srautus ir skaičiuojant nuostolius, vežėjai prašo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio inicijuoti pakeitimus, kurie ankstintų vilkikų vairuotojų amžių iki 18 metų, o autobusų vairuotojų – iki 21 metų. Tai leistų bent iš dalies sumažinti šių profesionalų trūkumą Lietuvoje, kai būtų sudarytos galimybės tokį darbą dirbti anksčiau.
Šiuo metu vilkikų vairuotojais Lietuvoje galima dirbti sulaukus 21, o autobusų – 24 metų.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ teigimu, Lietuvoje vairuotojų trūkumo problema vis labiau aštrėja, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neskyrė papildomai prašomų 15 tūkst. kvotų šiems metams, kurios leistų vilkikų vairuotojais lengviau įdarbinti piliečius ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba sako, kad tokie siūlymai teikiami įvertinus tarptautinę praktiką ir Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU), kuriai priklauso ir „Linava“, rekomendacijas šalims, kaip būtų galima spręsti vairuotojų trūkumo problemą.
„Dabar taikomi amžiaus reikalavimai yra pernelyg dideli, lyginant su kitomis užsienio šalimis, nors Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri turi spręsti vairuotojų trūkumo problemą. Norinčio dirbti jaunimo atsiranda, bet jie negali įsidarbinti dėl taikomo amžiaus cenzo. Esant tokiems reikalavimams, atsiranda didelis atotrūkis tarp mokyklos baigimo ir vairavimo. Ypač kurioziškai atrodo, kai 18 metų jaunuoliai gali vairuoti įvairias transporto priemones, o vilkikų – nebe“, – sako A. Burba.
Būtent todėl, pasak jo, tokias rekomendacijas Lietuvai teikia ir tarptautiniai transporto ekspertai.
Asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas įsitikinęs, kad tokia naujovė leistų bent šiek tiek sušvelninti įtemptą situaciją transporto sektoriuje ir sumažintų profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumą.
„Lietuvoje profesionaliems vilkikų vairuotojams galėtų būti nustatytas minimalus 18 metų amžius, o mokymas, norint jais tapti, prasidėtų nuo 17 metų. Tai leistų išnaudoti visą šios profesijos, kaip pasaulinio darbo variklio, potencialą. Tam pritaria ir IRU, kuri mano, kad profesionaliems vairuotojų mokymams prasidėjus nuo 17 metų, būtų galima kur kas daugiau žmonių sudominti ilgalaikėmis vairuotojo karjeros galimybėmis“, – sako viceprezidentas V. Bučinskas.
Tad, pasak jo, daugelis transporto įmonių ir tarptautinių organizacijų siūlo sumažinti minimalų profesionalių vilkikų ir autobusų vairuotojų amžių.
Ypač, kai šiuo metu Lietuvoje jaunimo nedarbas siekia 19,6 proc., o kai kuriose šalyse – gerokai daugiau nei 30 proc. IRU atlikti tyrimai rodo, kad jaunų vairuotojų pasitenkinimo darbu lygis yra aukščiausias, lyginant su vyresniais kolegomis. Vis tik labai trūksta jaunų žmonių, norinčių dirbti, nes kai kuriose šalyse taikomi apribojimai, kurie neleidžia jauniems žmonėms tapti šios profesijos atstovais. Pavyzdžiui, Vokietijoje jaunuoliai renkasi karjeros sritį iki 16 ar 17 metų, o tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai turi būti bent 21 metų, kad galėtų pradėti dirbti.
IRU duomenimis, Europos transporto sektoriuje vairuotojų trūkumas siekia 21 proc. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Vokietijoje iki 2027 m. į pensiją išeis beveik 40 proc. vilkikų ir 55 proc. autobusų vairuotojų, todėl šalyje trūks 50 proc. (185 tūkst.) vairuotojų. Štai 2018 m. Rumunijoje vairuotojų trūkumas siekė 32 proc., o Norvegijoje – 35 proc. Labiausiai įtempta situacija šiuo metu Jungtinėje Karalystėje, kur vilkikų vairuotojų trūkumas išaugo net iki 65 tūkst.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?17
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...