- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį patvirtino patikslintą kitų metų biudžeto projektą, kuriame daugiausia papildomų lėšų – 157 mln. eurų – numatoma keliams. Dabar projektas bus teikiamas Seimui.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad biudžetas koreguotas atsižvelgus į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus.
„Pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę: žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas ir investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės, skatinimas. Sąžiningai įvertinus turimas galimybes, teikiamas patobulintas 2024 metų valstybės biudžeto projektas, jame papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams bei žmonių pajamų didinimui“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė ministrė.
Skyrus papildomų išlaidų 2024 metų valstybės biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios sektoriaus skola sieks 39,9 proc. BVP, kai pirminiame projekte ji siekė 39,8 proc.
Finansų ministerijos duomenimis, patikslinus biudžetą jo pajamos, palyginti su pirminiu projektu, sumažėjo 30 mln. eurų iki 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos išaugo 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų.
2024 metais valstybės pajamos, planuojama, augs 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų. Numatomas deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc. BVP. Valdžios skola sieks 39,8 proc. BVP.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė posėdyje atkreipė dėmesį, kad asignavimai ministerijai kiek sumažėjo, o iš viso kitąmet, palyginti su šiais metais, jie mažėja 10 mln. eurų.
Pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę: žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas ir investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės, skatinimas.
„Augimo politika yra ant klaustuko. Kadangi ir investuotojų pritraukimo priemonė – matome po atliktų auditų, kad kitais metais lėšų tikrai reikės nemažai“, – teigė kanclerė.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad ministerija pati renkasi prioritetus ir paskirsto jiems lėšas.
„Kaip ir paprastai būna, ministerija turėjo pati pasirinkti savo prioritetus ir jai numatytas lėšas paskirstyti pagal tuos prioritetus, kurie jai svarbiausi. O kad kartais skiriasi metai iš metų institucijų asignavimai, taip būna, nes baigiasi europiniai pinigai, baigiasi kažkokios išskirtinės priemonės, kurios vienais metais suplanuotos, kitais ne“, – teigė premjerė.
Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai teks papildomi 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių. Dar 117 mln. eurų papildomai numatoma skirti Europos Sąjungos paramos, paimant lėšų iš vėlesnių metų šioje ES finansinėje perspektyvoje.
Pasak G. Skaistės, iš viso keliams 2024 metais numatoma 872 mln. eurų.
Žmonių pajamų didinimui papildomai skiriama 8,6 mln. eurų, iš jų 4,7 mln. eurų – atlyginimų didinimui atvejo vadybininkams, bausmių vykdymo sistemos medikams, 2 mln. eurų – prokurorų darbo užmokesčiui ir komisijų socialinių garantijų suvienodinimui, dar 1,9 mln. eurų – atlyginimų didinimui, pavyzdžiui, Migracijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentuose, kaip siūlė Seimo komitetai.
Krašto apsaugos ministerijai papildomai skiriama 31,4 mln. eurų – šios lėšos bus gautos kaip kompensacija Lietuvai už paramą Ukrainai iš Europos taikos priemonės. Vyriausybė pritarė ir siūlymui įtvirtinti nuostatą, jog krašto apsaugos reikmėms bei dvigubos paskirties transporto ir kitos infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai, vystymuisi ar pritaikymui suteikiama teisė skolintis.
Be to, ar 3,5 mln. eurų numatoma švietimui, iš kurių didžioji dalis – 3 mln. eurų – neformaliam vaikų švietimui, 0,5 mln. eurų – Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti.
Papildomai 4,2 mln. eurų skiriama ir kultūrai, iš jų 1,1 mln. eurų – M. K. Čiurlionio metų programai, Dainų šventei ir Lietuvos sezono Prancūzijoje renginių ciklui, dar 1 mln. eurų – valstybiniam kino finansavimui, 1,5 mln. eurų – Medijų rėmimo fondui, 250 tūkst. eurų – Lietuvos Nacionaliniam dramos teatrui nutolusios saulės elektrinės įsigijimui bei 360 tūkst. eurų – Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos priešgaisrinei sistemai atnaujinti.
Dar 13,8 mln. eurų skiriama kitoms reikmėms, pavyzdžiui, 10,4 mln. eurų numatyta teisės aktų ir jų pakeitimų įgyvendinimui, iš kurių 4,6 mln. eurų – socialinėms savivaldybių paslaugoms, taip pat transporto lengvatoms vaikams, antstolių informacinės sistemos pakeitimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pastatui senamiestyje Kaunas numato per 17 mln. eurų, archeologinių radinių nesitiki6
Kauno miesto savivaldybės skaičiavimu, senamiestyje prie pilies planuojamas statyti miesto administracijos pastatas su projektavimu galėtų kainuoti per 17 mln. eurų. ...
-
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos raketinės sistemos4
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos oro gynybos sistemos, kurios vėliau bus integruotos į trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS70 NG (MSHORAD), teigia „Saab“ atstovas Lietuvoje Svajūnas Bandzevičius. ...
-
Ekspertai: šaltuoju sezonu reikėtų rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus2
Artėjant žiemos sezonui ir siekiant stabilizuoti gaunamas sąskaita už elektros energiją, ekspertai pataria rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus. ...
-
Šiauliai skelbia šildymo sezono pradžią
Šiauliai antradienį paskelbė šildymo sezono pradžią. Gyventojus šiluma turėtų pasiekti ne vėliau nei penktadienį, skelbiama savivaldybės interneto puslapyje. ...
-
Išeivius įdarbinti norinčioms įmonėms – specialus ženklelis
Lietuvių išeivius norinčios įdarbinti šalies įmonės gaus specialų ženklelį, rodantį jų vertybinę poziciją – atvirumą, tarptautiškumą bei siunčiantį žinią potencialiems darbuotojams, sako ekonomikos ir inovacijų min...
-
Ekonomistai: infliacija rugsėjį mažesnė nei tikėtasi, vėliau kainos kils labiau
Rugsėjį metinei infliacijai siekiant 0,5 proc., o mėnesio – 0,3 proc., ekonomistai sako, jog nedidelės mėnesio infliacijos ir buvo galima tikėtis, tačiau vėlesniais mėnesiais kainos didės. Analitikai mano, kad vidutinė metinė infliacija &scar...
-
ECB kitą savaitę veikiausiai vėl mažins bazines palūkanas
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba per spalio 17-ąją numatytą pinigų politikos svarstymą veikiausiai vėl sumažins bazines palūkanas, pareiškė jos narys, Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau. ...
-
Kaune suvienodinamos verslo liudijimų kainos: lieka tik viena lengvata9
Kauno miesto taryba patvirtino, kiek kitais metais kainuos įsigyti verslo liudijimą. Kaina didinama visoms verslo liudijimų rūšims, išskyrus gyvenamųjų patalpų nuomos. Šis verslo liudijimas šiemet mieste buvo populiariausias....
-
Bankas įspėja apie naują sukčiavimo būdą: apsimeta senu pažįstamu
„Citadele“ bankas įspėja, kad pastaruoju metu gyventojai sulaukia SMS žinučių nuo neva seno pažįstamo, pasikeitusio telefono numerį. Vis dėlto, bendrauti apsišaukėlis siūlo spaudžiant ant kenksmingos nuorodos. ...
-
E. pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos šiemet augo 22 proc. iki 275 mln. eurų
Lietuvoje veikiančios elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos pirmąjį šių metų pusmetį gavo 275,1 mln. eurų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, antradienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...