- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos planai šiais metais pastatyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Baltijos jūros pakrantėje atliko svarbų vaidmenį, šaliai derantis dėl mažesnių dujų kainų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, mano šalies energetikos ministras. SGD laivą terminalui pastačiusios Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“ vadovo manymu, Lietuvai tai suteikia prekybos ir politinę laisvę.
Lietuva šiuo metu yra visiškai priklausoma nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų, už kurias mokėjo 15 proc. daugiau, palyginti su Europos vidurkiu. Nerimas dėl kainų ir energetinio saugumo paskatino Lietuvą išsinuomoti iš norvegų laivą, pavadintą „Independence“ („Nepriklausomybė“), kuriame ne iš Rusijos gaunamos SGD bus išdujinamos ir tiekiamos Lietuvos vartotojams galimai mažesnėmis kainomis, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.
Laivas neseniai išplaukė iš Pietų Korėjos laivų statyklos, kuriame buvo pastatytas. Į Klaipėdos uostą jis turėtų atplaukti rudėnį.
Lietuvos valstybės valdoma įmonė „Litgas“ šiuo metu derasi su Norvegijos „Statoil“ ir tikisi sudaryti SGD tiekimo sutartį, pagal kurią per metus būtų tiekiama 0,54 mlrd. kubų SGD. Įmonė taip pat ketina pirkti SGD neatidėliotinų sandorių rinkoje.
Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius interviu „The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad naujasis terminalas atliko tam tikrą vaidmenį derybose su „Gazprom“, per kurias išsiderėta nauja sutartis, o dujų kaina sumažėjo apie 20 procentų.
„Be jokios abejonės, tai, kad mažiau nei po 200 dienų Lietuvoje pradės veikti SGD importo terminalas, derybose su „Gazprom“ yra svarbus veiksnys“, - pareiškė ministras. Jis pridūrė, kad tam tikrą vaidmenį atliko ir Lietuvos bylinėjimasis su „Gazprom“.
„Gazprom“ pareigūnai pateikti komentarus atsisakė.
J.Neverovičiaus teigimu, Lietuvai reikalingas terminalas, nes šalies priklausomybė nuo rusiškų dujų atsieina per brangiai. Palyginus mažesnes kainas, kuriomis „Gazprom“ tiekė dujas kaimyninėms Baltijos šalims, Lenkijai ir Vokietijai, „aiškiai matyti, kad gamtinių dujų kainos Lietuvai yra netinkamos“.
Naujojo SGD terminalo pajėgumas sieks 4–5 mlrd. kubinių metrų per metus, tuo tarpu metinė dujų paklausa Lietuvoje siekia apie 3 mlrd. kubų.
Iš esmės terminalo pajėgumo beveik pakaktų visoms trims Baltijos šalims, kurios suvartoja 5,5 mlrd. kubų dujų per metus.
„Independence“ valdančios Osle įsikūrusios įmonės „Hoegh LNG“ vadovas Sveinungas Stohle (Sveinungas Štolė) interviu „The Wall Street Journal“ teigė, kad tokiais terminalas siekiama įvairinti energijos tiekimą.
„Vartotojas, anksčiau pirkęs iš vieno tiekėjo ir vieno dujotiekio, dabar gali pirkti SGD iš JAV, Nigerijos, Australijos, iš bet kur kitur“, - pareiškė jis. Jo teigimu, „tai suteikia prekybinę ir politinę laisvę“.
Taigi, Lietuva nuo metų pabaigos bus prijungta prie sparčiai augančios pasaulinės SGD rinkos.
Nepriklausomos konsultacijų įmonės „Wood Mackenzie“ skaičiavimais, SGD gamyba pasaulyje 2013 metais sudarė maždaug 312 mlrd. kubų, o tai atitinka maždaug du trečdalius Europos Sąjungos (ES) dujų suvartojimo. Prognozuojama, kad iki dešimtmečio pabaigos SGD gamyba padidės daugiau kaip 100 mlrd. kubinių metrų.
Lietuvai talkinusios Norvegijos analizės įmonės „Sund Energy vadovė Karen Sund JAV dienraščiui sakė, kad SGD tiekimo diversifikavimas bus palankus Baltijos šaliai.
„Prieš du dešimtmečius reikėjo gerų santykių ir ilgalaikių sutarčių. Likvidesnėje rinkoje yra konkurencija. Jeigu vienas tiekėjas ima ginčytis, yra dar keturi, su kuriais galima derėtis“, - pareiškė ji.
„Krizė Ukrainoje privertė kai kuriuos pirkėjus Europoje susimąstyti dėl energetinio saugumo. Jie gali ieškoti kitų šaltinių, iš kurių dujos būtų tiekiamos vamzdynais, arba gali statyti SGD importo terminalus. Tačiau dėl to taip pat galėtų sumažėti ir dujų paklausa“, - teigia „Wood Mackenzie“ analitikas Stephenas O'Roarke‘as (Stivenas O‘Rorkas).
Nerimas Europoje dėl žemyno priklausomybės nuo brangaus ir galimai nestabilaus iškastinio kuro importo, ypač iš Rusijos, pastaruoju metu vis didėjo. 2012 metais Europos Sąjunga (ES) importavo 88 proc. suvartotos naftos, 66 proc. dujų ir 42 proc. anglių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Timberlake'as užkariavo Kauno viešbučius: išaugusios kainos atskleidė problemą
Praėjusios savaitės pradžioje buvo paskelbta, kad popmuzikos žvaigždė Justinas Timberlake'as surengs koncertą Kauno Dariaus ir Girėno stadione. Ši žinia ne tik sukėlė ažiotažą tarp muzikos gerbėjų, bet ir smarkiai paveikė Kauno vie&...
-
Seime skinasi kelią pataisos, atpiginančios būsto paskolų refinansavimą
Seimas antradienį po svarstymo pritarė pataisoms, kuriomis siūloma supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimą. ...
-
VERT: „Litgrid“ kainos viršutinė riba kitąmet mažėja penktadaliu
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,046 centro už kilovatvalandę (kWh) – 21,3 proc. mažesnė nei šiemet (1,329 cento). ...
-
Metų infliacija euro zonoje rugsėjį sulėtėjo iki 1,8 procento
Metų infliacija euro zonoje rugsėjį sulėtėjo iki 1,8 proc. nuo 2,2 proc. rugpjūtį, antradienį skelbia Eurostatas, remdamasis išankstiniais duomenimis. ...
-
Tyrimas: vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų sumažėjo iki 51 proc.2
Vidurinei klasei save priskiriančių Lietuvos gyventojų per metus sumažėjo 3 procentiniais punktais iki 51 proc., rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
Gyventojams – 8,5 mln. eurų paramos šildymo katilams
Individualių namų gyventojai nuo antradienio gali pretenduoti paramą už keičiamus neefektyvius, malkas ar iškastinį kurą naudojančius katilus. Tam skirta į 8,5 mln. eurų. ...
-
Seimas denonsavo tris ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija
Seimas antradienį denonsavo tris su ekonominiu bendradarbiavimu susijusias tarptautines sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos. ...
-
Trečdalis vyresnių žmonių patiria sunkumų negalėdami atsiskaityti grynaisiais5
Elektroninės paslaugos daugeliui vyresnio amžiaus žmonių vis dažniau sukelia sunkumų. Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos apklausos, tarp tokių nepatogumų gyventojai įvardija tam tikrose kavinėse atsiskaitymą tik banko kortele ar...
-
Premjerė: NPD kitąmet didės lėčiau nei MMA1
2025 metais neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nebegalės augti sparčiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), teigia premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Kaune – pirmojo „Rail Baltica“ informacijos centro Lietuvoje atidarymas1
Antradienį Kaune vyks pirmojo „Rail Baltica“ informacijos centro Lietuvoje atidarymas. Tai yra pilotinis projektas, kuris ateityje galės būti vystomas ir kitose geležinkelio stotyse. Jose infrastruktūros plėtotojas „LTG Infra“ įg...