Deja, pastaraisiais metais ekologinių plotų Lietuvoje mažėja, produkcija brangi, tad ne kiekvienas norintis sveikai maitintis gali ją įpirkti. Kodėl, sukant žaliuoju kursu, ekologiškas maistas vis dar sunkiai pasiekiamas?

Nauda organizmui

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Mindaugas Petkevičius sako, kad ūkininkaujantys ekologiškai gamina ne tik sveikesnį ir kokybiškesnį maistą, bet ir gerbia gamtą tvariai dirbdami. Vartotojas, pirkėjas, atėjęs į prekybos centrą, dažniausiai praeina pro ekologiškus produktus, nes mato tik didelę jų kainą.

„Žmonėms trūksta informacijos, kad ekologiškas produktas yra ne tik sveikiau užaugintas, bet vystant ekologinę gamybą saugoma aplinka, neteršiama gamta, vandenys, – sakė M. Petkevičius. – Turintys ekologinius gyvulininkystės ūkius paiso gyvūnų gerovės užtikrinimo reikalavimų. Gyvuliai negali ganytis pririšti, turi gauti pakankamai saulės, dienos šviesos. Jie auginami kuo natūraliau, tvartuose griežtai nustatytas langų plotas, kad būtų kuo daugiau šviesos, skiriama ne mažiau kaip 10 kv. m ploto vienam gyvuliui ir t. t.“

Gerovė: ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose gyvuliai nesigano pririšti, jiems skiriami dideli pievų plotai. Pixabay.com nuotr.

Tačiau kuo naudinga žmogui pirkti ir valgyti ekologiškas, o ne įprastu būdu užaugintas daržoves, mėsą? M. Petkevičiaus teigimu, būtent tokį tyrimą praėjusių metų pabaigoje pristatė VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai. Jie tyrė tiek ekologiškai, tiek įprastu būdu pagamintą maistą, vertino jį virškinimo ir medžiagų įsisavinimo aspektais.

„Mokslininkai nustatė, kad, suvalgius ekologiško maisto, mūsų organizmas jį įsisavina sunaudodamas mažiau energijos, nors sotumo jausmas išlieka toks pats, – pasakojo LEŪA pirmininkas. – Tai jau nauda visam organizmui. Dažnas yra patyręs jausmą, kai pavalgai ir netenki jėgų, norisi snūstelėti. Taip būna suvalgius bet kokio maisto – tik ne ekologiško! Suvalgęs sveiko maisto žmogus išlieka žvalus.“

M. Petkevičiaus įsitikinimu, žmonėms nereikėtų jokių energinių gėrimų, jeigu jie nuolat valgytų ekologišką maistą.

Jeigu nenorite chemijos

Tad kaipgi yra, kad sveikatai naudingo maisto tiesiog neįperkame, nors mitybos specialistai mums visada primena maitintis sveikai, rinktis kokybišką maistą?

„Ekologiškas maistas iš tiesų brangus, nes didesnė jo savikaina, – pasakojo M. Petkevičius. – Nenaudojame sintetinių trąšų, nepurškiame chemikalais nuo kenkėjų, piktžolių, daržovių plotai dažniausiai ravimi rankomis, o darbo jėga kainuoja nemažai.“

Skaičiai: per pastaruosius metus ekologinių ūkių plotų Lietuvoje sumažėjo 10 proc. Pixabay.com nuotr.

Tad vartotojas turėtų žinoti, kad valgo mažiau naudojant chemikalų užaugintus produktus, visai nevalgo genetiškai modifikuotų (GMO). Pašnekovas siūlo atidžiau paanalizuoti, pavyzdžiui, masiškai parduodamo kečupo, majonezo ar, tarkim, žuvų pirštelių sudėtį. Nustebsite, iš kokių produktų ir su kiek, kokių priedų jie pagaminti. Ekologiškuose produktuose to nėra.

Nėra konkurencijos

Svarbiausias dalykas, dėl ko galėtų atpigti ekologiškas maistas, – gausesnė rinka ir atsiradusi konkurencija. Tačiau gausesnės rinkos nebus, kol Vyriausybė nevykdys savo programoje įrašytų įsipareigojimų – ekologiškų plotų padidinti dvigubai.

Priešingai – plotai mažėja. Nuo 2004 m. jie didėjo, tačiau 2022 m. skaičių kreivė ėmė kristi. Praėjusių metų pabaigoje, VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, sertifikuota 247 500 ha, nors dar prieš metus buvo 275 842 ha. Pernai ekologinių ūkių sumažėjo 10 proc. Iš jų ekologiškai ūkininkauti atsisakė 9 proc. 100–200 ha dydžio ūkių, 23 proc. – 200–300 ha dydžio ir net 29 proc. – 300–500 ha dydžio ūkių.

Pasak M. Petkevičiaus, tokį ekologinių ūkių mažėjimą lėmė sumažėjusi finansinė parama – ekologines išmokas virš 300 ha plotams sumažinus 15 proc.

Mindaugas Petkevičius: kai ūkininkas sudeda visus už ir prieš ekologinį ūkininkavimą, pagalvoja – kam čia vargti, jeigu chemizuoti ūkiai labiau remiami. Ir produkciją greičiau išperka, nes ji pigesnė. ŽŪR archyvo nuotr.

„Jei ekologinių ūkių savininkas turi daugiamečių pievų ar pievų iki penkerių metų (išskyrus dobilus ir liucernas), už jas visiškai nenumatyta parama. Paramą gali gauti tik tada, jei turi sertifikuotų galvijų. Kitos šalys nė nedvejodamos pasisako už ekologinių pievų rėmimą, nes tai kraštovaizdžio, aplinkosaugos, vandenų, paukščių ir visos gamtos bioįvairovės vertybė“, – aiškino LEŪA vadovas.

Dar vienas ekologinio ūkininkavimo stabdys – kintančios taisyklės, ypač taikomos ekologiškai ūkininkaujantiems. Tai lemia ilgai trunkantį išmokų apskaičiavimą ir avansų išmokėjimą. Kur dar nuolatinės ūkių patikros – jos vyksta planuotai ir neplanuotai.

 

Vis dėlto Žemės ūkio ministerija planuoja mažinti dabar užsibrėžtus tikslus ir nuo siekio iki 2027 m. turėti 12,9 proc. ekologinių plotų, šį skaičių mažinti iki 9,2 proc. (tokie skaičiai buvo 2022 m.). Vadinasi, mažėtų ir finansavimas. Ministerijos argumentas – ekologiškų produktų perkamumas mažėja visoje Europoje. Skirtumas vienas – kitos šalys vis dėlto bando didinti perkamumą ir vartojimą.

Neapsikenčia tikrinimų

Dar vienas ekologinio ūkininkavimo stabdys – kintančios taisyklės, ypač taikomos ekologiškiškai ūkininkaujantiems. Tai lemia ilgai trunkantį išmokų apskaičiavimą ir avansų išmokėjimą.

Kur dar nuolatinės ūkių patikros – jos vyksta planuotai ir neplanuotai. Iš tiesų tai neblogai, nes ekologiniai ūkiai turi būti tikrinami, kad atitiktų visus jiems keliamus reikalavimus.

„Tačiau kai ūkininkas sudeda visus už ir prieš ekologinį ūkininkavimą, pagalvoja – kam čia vargti, jeigu chemizuoti ūkiai labiau remiami, juos mažiau tikrina, – sakė M. Petkevičius. – Ir produkciją greičiau išperka, nes ji pigesnė. Tada jis spjauna į ekologiją.“

Išlieka tik entuziastai

Vis dėlto kai kurie ūkininkai neatsisako ekologijos ir nežada atsisakyti. Vienas tokių entuziastų – Kauno rajone, Padaugupio kaime, ūkininkaujantis Nikolajus Dubnikovas. Jis yra ir Žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA vadovas.

Kodėl vis dėlto jam nestinga optimizmo šiuo metu, kai ekologinių žemės plotų hektarų mažėja, kai daug kas pereina prie įprastinio ūkininkavimo?

„Svarbiausia yra tikėti idėja, o tada jau – jos įgyvendinimas, – sakė N. Dubnikovas. – Taip, dabar ekologiniai ūkiai patiria daug sunkumų. Tačiau reikia žiūrėti į perspektyvą. Tai ateities maistas, mūsų sveikatos šaltinis.“

Nikolajus Dubnikovas: tai – ateities ūkininkavimas, sveiki produktai reikalingi ir mums, ir mūsų vaikams, bet tai ne vienų ar dvejų metų procesas, tad reikia turėti kantrybės. Partnerio nuotr.

N. Dubnikovas ekologiškai ūkininkauja jau penkiolika metų. Jo ūkis mišrus, užsiima tiek gyvulininkyste, tiek augalininkyste. Kad gamyba ir realizacija būtų sklandesnė, įkūrė kooperatyvą. Produkciją – mėsą, kiaušinius, paukštieną, duonos gaminius – daugiausia realizuoja Lietuvoje, grūdus kooperatyvas eksportuoja. Taip pat tiekia ekologišką maistą vaikų ugdymo, viešojo maitinimo įstaigoms. Poreikis auga.

Krito supirkimo kaina

Ūkininkas mato ekologinio ūkininkavimo perspektyvą, nors pripažįsta, kad pastaruoju metu šiems ūkiams labai nepalankiai susidėliojo valstybės finansinės paramos schemos. Dėl to ėmė trauktis ekologinių žemių plotai. Tačiau jeigu paramą ūkiai ir gauna, tai ji jokiu būdu nekompensuoja ekologinės gamybos sąnaudų.

Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių mažėja plotai, yra ekologiškų grūdų supirkimo kaina, krito paklausa. Sumažėjo vartotojų perkamoji galia, kurią lėmė labai daug priežasčių, pavyzdžiui, karas Ukrainoje, kovidas.

N. Dubnikovas sako, kad jų ūkiui padėjo išsilaikyti tai, kad jis mišrus, tad, krintant vieno sektoriaus kainoms, gali tikėtis gauti pajamų iš kitų.

Vartotojų pasitikėjimas

N. Dubnikovas įsitikinęs, kad vartojimas didėtų, jeigu vartotojas labiau pasitikėtų gamintoju, žinotų, kad maistą jis užaugina sveiką, nenaudodamas chemikalų. Toks maistas naudingesnis nei užaugintas įprastu būdu. Žinoma, pastarasis pigesnis, dėl to žmonės jį labiau perka.

„Tačiau žinote, kad kiekviename prekybos centre yra ne tik maisto prekių parduotuvių, bet ir vaistinių“, – juokavo N. Dubnikovas su labai aiškia potekste – perkantys daugiausia įprastai gaminamo maisto gali tiesiai žingsniuoti ir vaistų.

Ekologinio ūkio savininkas savo požiūrį turi ir dėl ekologiškų produktų kainos. „Kas yra brangu? Galbūt perkant taip atrodo, bet valgydamas sveikus produktus būsi sveikesnis, nereikės tiek daug išlaidų gydymuisi ir vaistams“, – įsitikinęs N. Dubnikovas.

Nauda: pirkėjai žino, kad sveikiausi kiaušiniai yra laisvai ant kraiko laikomų vištų. Pixabay.com nuotr.

Atsisakyti ekologinio ūkininkavimo idėjos N. Dubnikovas tikrai nežada. „Tai ateities ūkininkavimas, sveiki produktai reikalingi ir mums, ir mūsų vaikams, – sakė ekologinio ūkio savininkas, – bet tai ne vienų ar dvejų metų procesas, tad reikia turėti kantrybės.“

Skaičių kalba

* Latvijoje 2022 m. duomenimis, buvo sertifikuota 1 mln. 47 tūkst. 906 ha ekologinių plotų (Lietuvoje – 275 842 ha).

* Lenkijoje planuojama turimus 0,5 mln. ha sertifikuotus ekologinius plotus padvigubinti.

* Estijoje iki 2030 m. planuojama padidinti ekologinius plotus iki 14 proc. ir pasiekti, kad 50 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų siūlytų ekologišką maitinimą.

Ekologiškų produktų rinka – ribota

* Vidinė rinka – vartotojams trūksta informacijos, nėra perkamumo.

* Kaimyninė rinka – didelė konkurencija, mažesnės pajamos.

* Tolima rinka – reikalingi dideli kiekiai, ilgas produktų galiojimas.

* Elektroninė prekyba dažniausiai sudaro iki 20 proc.

Ekologinė gamyba

• Ekologinis žemės ūkis vystomas 187 pasaulio šalyse.

• Maždaug 3,1 mln. ekologiškai ūkininkaujančių valdo 72,3 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės.

• Pasaulio ekologiškų maisto produktų ir gėrimų pardavimai 2020 m. siekė daugiau kaip 120,6 mlrd. eurų.

• Europos ekologiškų produktų rinka 2020 m. išaugo iki 52 mlrd. eurų.

• ES bendras ekologinės gamybos dirbamosios žemės plotas 2020 m. išaugo iki 15 mln. ha, ekologinių gamintojų skaičius – iki 350 tūkst.

• Lietuvoje ekologinės gamybos plotai sudaro 9,4 proc. visos dirbamosios žemės (2022 m. duomenys).

• Sertifikuota 3 tūkst. ekologinės gamybos veiklos vykdytojų: ūkių, perdirbimo įmonių, platintojų ir importuotojų. Iš jų 2 645 ūkiai užsiima ekologine augalininkyste ir augalininkyste bei gyvulininkyste (VšĮ „Ekoagros“ 2022 m. duomenys).

Šaltinis: LEŪA