- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su Europos žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu trečiadienį aptarė ES žemės ūkio aktualijas: bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos eigą, žaliojo kurso strategijos įgyvendinimą žemės ūkyje, o taip pat atkreipė dėmesį ir į pieno produktų terminų naudojimą ženklinant specifinius gaminius iš augalinių produktų, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
K. Navickas pokalbio metu išsamiau pristatė situaciją dėl Lietuvoje nemenką ažiotažą sukėlusio klausimo apie pieno produktų terminų naudojimo ženklinant lietuviams įprastus, tradicinius augalinės kilmės produktus. Kalbėta ir apie įprasto, tradicinio posakio „sviestas sviestuotas“ naudojimą įvardijant augalinės kilmės produktus, kuriuose nėra pieno.
„Žmonės prekybos centrų lentynose ir kitur mato, kad pieno produktų pavadinimai naudojami tam tikriems augaliniams produktams kitomis kalbomis pavadinti, pavyzdžiui, obuolių sūrį. Lenkiško „jableczny ser“ (obuolių sūris) pavadinimas nėra draudžiamas, tačiau Lietuvoje tarnybos, esą, vadovaudamosi europine teise, analogišką produktą vadinti obuolių sūriu nori uždrausti, nes šiame gaminyje nėra pieno. Aš žinau apie ES įsipareigojimus tinkamai apsaugoti pieno ir kitus produktus. Tačiau mūsų supratimu, įpareigojimai turi vienodai galioti visoms ES kalboms ir valstybėms narėms“, – teigė ministras.
Apribojimai naudoti tokį ženklinimą lietuviškai, nors tai kitomis kalbomis yra įmanoma, sukelia neigiamą reakciją ir kelia daug klausimų dėl nevienodų sąlygų ES bendrojoje rinkoje.
ŽŪM duomenimis, Lietuvoje taip pat yra trys aguonų pieno gamintojai, kurie per metus jo pagamina apie 4 tonas. 8 „riešutų sviesto“ (dabar pažymėto „riešutų kremas“) gamintojai, kurie per metus pagamina apie 198 tonas šio produkto. Kokosų pienas nėra gaminamas Lietuvoje, tačiau yra importuojamas į Lietuvos rinką: pernai jo buvo parduota apie 230 tonų. Jis šiuo metu ženklinamas kaip „kokosų gėrimas“.
„Mums tikrai reikia aiškumo. Pabrėžčiau, kad mūsų aptariami maisto gaminiai jau daugelį metų turi gerai vartotojams žinomus pavadinimus. Tokie pavadinimai neklaidina vartotojų. Tuo labiau, kad pirkėjai yra prie jų pripratę. Apribojimai naudoti tokį ženklinimą lietuviškai, nors tai kitomis kalbomis yra įmanoma, sukelia neigiamą reakciją ir kelia daug klausimų dėl nevienodų sąlygų ES bendrojoje rinkoje“, – pažymėjo K. Navickas.
Kaip praneša ŽŪM, komisaras J. Vojciechovskis dėkojo už aiškiai pristatytą kai kurių tradicinių augalinės kilmės produktų ženklinimo problemą. Teigė suprantantis padėtį ir sutiko, kad reikia ieškoti sprendimų ir žadėjo su atsakingomis tarnybomis artimiausiu metu tai daryti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė Lisabonoje pristatys Lietuvos inovacijų ekosistemą1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę su darbo vizitu lankysis Lisabonoje, kur tarptautinėje technologijų konferencijoje „Web Summit 2024“ trečius metus iš eilės pristatys augančią Lietuvos ...
-
Spalį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc.
2024 m. spalį, palyginti su rugsėju, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia tam įtakos turėjo drabužių ir avalynės, šilumos energijos, degalų ir tepalų, trumpalaikio n...
-
Užimtumo tarnyba: Lietuvoje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. punkto
Lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 152,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 4,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Kaip praneša Užimtumo tarnyba, šalyje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo ...
-
N. Mačiulis: skubota mokesčių reforma duotų daugiau žalos nei naudos
Valdančiąją daugumą formuojančių partijų koalicinėje sutartyje numačius didinti progresinius tarifus, „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja – jei pakeitimai bus vykdomi skubotai, Lietuvą gali ištikti r...
-
Dėl jaunųjų sportininkų stipendijų Vilniaus valdžia žada apsispręsti dar lapkritį
Vilniaus savivaldybė dar lapkritį žada nuspręsti, kiek jaunųjų sportininkų gaus sostinės skiriamas stipendijas. ...
-
Seimas priėmė priemones prekybai žaliosiomis obligacijomis skatinti
Siekiant padėti įmonėms ir valstybei lengviau pritraukti finansavimą su tvarumu susijusioms investicijoms, Seimas priėmė Europos žaliųjų obligacijų standartą. ...
-
Valstybės biudžeto projekte Lietuvos pirmininkavimui ES numatyta 141 mln. eurų
Spalį pristatytame valstybės biudžeto projekte 2025–2027 metams Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai bus skiriama 141 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. ...
-
Siūlo ratifikuoti sutartį su San Marinu dėl dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo2
Vyriausybė siūlo teikti Seimui ratifikuoti Lietuvos ir San Marino sutartį dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos. ...
-
Apklausa: daugėja lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas6
Daugėjant lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas, ekspertai tai sieja su augančiais migracijos srautais į šalį, politikų retorika ir migrantų nušvietimu viešojoje erdvėje. ...
-
UT vadovė apie vokiečių karių šeimų integraciją: Lietuva tampa konkurencinga šalimi darbo rinkoje
Užimtumo tarnybai (UT) paskelbus apie internetinį polapį, skirtą į Lietuvą atvyksiančių Vokietijos brigados šeimų integracijai, tarnybos direktorė sako, jog Lietuva joms galėtų pasiūlyti konkurencingas darbo rinkos sąlygas informacinių te...