Gresia griežta kontrolė?

Kompanijos vadovas Lietuvoje atskleidė, jog darbuotojams mokės už dirbtus viršvalandžius.

Dienraščiui pasiteiravus, kaip ketinama kontroliuoti darbuotojų darbo laiką, A.D.Gaižauskienė atsakė: "Tai nėra tik vaizdingas posakis: mūsų bendrovėje įdiegta elektroninė darbo laiko apskaitos sistema. Pasitelkus darbo laiko apskaitos terminalus ir jiems skirtus darbuotojų elektroninius raktus, užtikrinama, kad darbo ir pertraukų laikas būtų skaičiuojamas preciziškai, o už kiekvieną viršvalandžių minutę būtų atlyginta".

Iš "Lidl" atstovo lūpų nuskambėjo, kad darbuotojams nebus apmokamos jokios pertraukėlės. Ar tai reiškia, kad pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti, į darbo laiką bus neįskaitoma ir už ją bus nemokama?

"Vadovaujantis LR darbo kodeksu, mūsų darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip 2 valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po 4 darbo valandų. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką", – patvirtino "Lidl" atstovė.

Turbūt tai reiškia, kad ir neapmokama. Vis dėlto, kalbant apie papildomas ir specialias pertraukėles, pagal Darbo kodekso 159 str. jos jau turi būti įskaitomos į darbo laiką ir už jas reikia mokėti. Papildomos pertraukos priklauso nepilnamečiams. Specialios pertraukos priklauso dirbantiems profesinės rizikos sąlygomis ir nustatomos individualiai kiekvienai darbo vietai pagal rizikos vertinimo rezultatus.

Teisės aktai kalba dar ir apie laiką higienos bei fiziologiniams darbuotojų poreikiams tenkinti, t. y. nueiti į tualetą ir pan. Toks laikas turi būti reglamentuotas Vidaus darbo tvarkos taisyklėse, jis yra prilyginamas darbo laikui ir už jį turi būti mokama kaip už darbą.

Gėdingi galvos raiščiai

Pustrečio mln. narių vienijanti Vokietijos profesinė sąjunga "Ver.di" 2004 m. išleido "Juodąją knygą", kurioje 3,5 tūkst. darbuotojų dalijasi darbo "Lidl" prekybos bendrovėje patirtimi.

Papildytoje 144 puslapių angliškoje knygos versijoje pateikiama informacija, paremta 23-iose Europos šalyse dirbančių "Lidl" darbuotojų skundais ir atsiliepimais.

Kai kurie viešai paskelbti jų pasakojimai šokiruoja. Pavyzdžiui, Čekijos "Lidl" darbuotojams buvo draudžiama darbo metu lankytis tualete. Tačiau prekybos tinkle dirbančioms moterims buvo suteikta išimtis, leidžianti joms menstruacijų metu kartkartėmis į tualetą nueiti.

Tiesa, tam, kad galėtų naudotis šia privilegija, jos privalančios dėvėti tai pažyminčius galvos raiščius. Dienraštis pasidomėjo, ar panašios tvarkos bus laikomasi ir Lietuvoje.

"Nesame įgalioti kalbėti kitose valstybėse veikiančių "Lidl" bendrovių vardu. Tačiau norėtume akcentuoti, kad minimos situacijos nėra suderinamos su aktualia "Lidl" prekybos tinklo kaip darbdavio kultūra. Mūsų įmonėje Lietuvoje vadovaujamės išimtinai gerąja patirtimi ir ypač rūpinamės, kad darbo sąlygos čia būtų visapusiškai patrauklios", – tikino A.D. Gaižauskienė.

Rezultatus lemia mikroklimatas

Bet kurios įmonės griežta darbuotojų kontrolė gali atsiliepti darbo produktyvumui, mano bendrovės "Darbo psichologija" direktorė Greta Botnevienė.

Įvairiose kompanijose darbo mikroklimatą analizuojanti specialistė teigė, jog įmonių ar įstaigų mikroklimatas yra vienas iš svarbesnių aspektų darbuotojų darbo našumui ir produktyvumui.

"Tai, kaip darbuotojai jaučiasi darbo vietoje, turi didelės įtakos jų darbo našumui ir produktyvumui, o jeigu įmonės darbuotojai dirba neproduktyviai, tokia įmonė ateityje gali patirti ekonominių sunkumų. Praktikoje griežta darbuotojų kontrolė nėra labai pasiteisinantis aspektas, išskyrus įstaigas ar įmones, kurių darbo pobūdis neleidžia taikyti laisvesnės darbo kontrolės. Praktika rodo, kad jeigu darbdavys pradės kažką riboti arba darbuotojas bus įspraustas į tam tikrus rėmus, toks darbdavys gali sulaukti priešingos – pasipriešinimo reakcijos. Idealu, jeigu asmeninės darbuotojų vertybės atitinka organizacijos politiką", – teigė G.Botnevienė.

Nepaisant gyvuojančio mito, jog dabar veikiančiuose mažmeninės prekybos tinkluose gana dažnai pažeidžiami darbuotojų interesai, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė Audronė Guigaitė informavo, kad 2015 m. iš keturių Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų inspekcija gavo tik 55 skundus. Tai esą yra labai nedidelis skaičius, nes VDI per metus iš viso gauna apie 4,5–6 tūkst. skundų, susijusių su darbo santykiais.

Nusiskundimai labai varijuoja: nuo netinkamų darbo sąlygų sudarymo, darbo grafikų keitimo, neteisėto atleidimo, neapskaityto viršvalandinio darbo, darbo naktį, kai mokama dienos tarifu, iki psichologinio spaudimo.

Nežinia, kaip situacija pasikeis atsiradus dar vienam rinkos žaidėjui.