Neatidumo kaina

Eismo dalyvių kasdienybę jau keletą dešimtmečių palengvina Lietuvoje galiojantis privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Avarijos atveju, net būnant kaltu, pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nukentėjusios pusės nuostolius padengia draudimo bendrovė, o kaltininkui savo piniginės tuštinti neprireikia. Reta išimtis – jei avariją padaręs asmuo yra neblaivus ar kitaip pažeidžia įstatymus.

Draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas teigė, kad civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu vien šiais metais pasinaudojo beveik 9 tūkst. klientų. Nors dauguma draudžiamųjų įvykių susiję su kitomis transporto priemonėmis, daugiau nei 0,5 tūkst. jų nutiko susidūrus su kitokiais objektais. Toli gražu ne visi vairuotojai žino, kad tokio incidento metu padarytą žalą privalomasis draudimas taip pat dengia. Skaičiuojama, kad vidutinis tokios žalos dydis viršija 1 tūkst. eurų.

Anot specialistų, dažnai atsiperkama menku grybštelėjimu, bet kartais prireikia ir rimtesnio remonto.

„Kai kurios dideliais nuostoliais pasibaigiančios situacijos nulemtos elementaraus išsiblaškymo ir nuovargio, kai keliaujama ilgesnius atstumus ar tiesiog gerai pailsėjus prie jūros. Šiemet vienas vairuotojas degalinėje pamiršo ištraukti dujų pildymo žarną ir apgadino įrangą, kurios taisymas kainavo net 6,4 tūkst. eurų“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas.

Įsirėžimas į kieme stovinčią įmonės produkciją buvo įvertintas 7,5 tūkst. eurų, o kliudyta vaizdo kamera – beveik 3,7 tūkst. eurų.

Pavojingiausi – sunkvežimiai

Kitas šiemet užfiksuotas ir kaltininko kišenę galėjęs gerokai paploninti eismo įvykis – atsitrenkimas į paštomatą. Šiuos siuntų terminalus galima rasti prie kone kiekvienos didelės parduotuvės, o neatsargus manevras automobiliu ar sumaišytos pavaros gali atsieiti ir kelis tūkstančius eurų. Tokioje situacijoje atsidūręs ir paštomatą apgadinęs vairuotojas padarė žalos už beveik 5,5 tūkst. eurų.

Vis dėlto didžiausios žalos šiemet susijusios su sunkvežimiais. Pirmiausia, dėl jų gabaritų ir masės. Daugiausia nuostolių pridarė šilumos tinklų vamzdynus ir juos laikančias atramas kliudžiusi sunkiasvorė transporto priemonė. Tuomet žala siekė kiek daugiau nei 8,4 tūkst. eurų.

„Būtent tokie įvykiai, kai sunkvežimiais atsitrenkiama į inžinerinių tinklų įrengimus, ir nulemia didžiausius nuostolius. Įvykių suvestinė rodo, kad įsirėžimas į kieme stovinčią įmonės produkciją buvo įvertintas 7,5 tūkst. eurų, kliudyta vaizdo kamera – beveik 3,7 tūkst. eurų“, – nuostolius vardijo pašnekovas.

Pranešti būtina

Pastebima, kad didžioji dalis minėtų eismo įvykių dėl nedidelio greičio baigiasi be sveikatos sutrikdymų ar nedideliais įbrėžimais. Bet kuriuo atveju, derėtų pasirūpinti trečiųjų šalių turtu, kuriam buvo padaryta žala.

Kai padaroma žalos už mažiau nei 750 eurų, bet pasišalinama iš įvykio vietos, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 600 iki 1 100 eurų. Jei padaryta žala didesnė, gali kilti ir daugiau problemų.

„Nesvarbu, kad nuostoliai vos matomi, būtinai apie incidentą praneškite apgadinto turto savininkui ir užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nėra ar jo nepavyksta rasti, kvieskite policijos pareigūnus. Niekada neatidėliokite šių veiksmų, nes, pabėgus iš įvykio vietos, galima prarasti ir teisę vairuoti. Taip pat nespręskite problemų žodiniais ar rašytiniais susitarimais, nes tai vėliau gali įnešti tik dar daugiau nesusipratimų“, – patarė draudimo bendrovės atstovas.

Pareiga: apie avariją reikia pranešti ne tik įsirėžus į kitą transporto priemonę, bet ir kito apgadinto turto savininkams arba policijai. Vytauto Petriko nuotr.

Drąsa gali pakenkti

Tarp R.Bieliausko išvardytų eismo įvykių, nuostolių gausa išsiskiria ir smūgis į apšvietimo stulpą važiuojant atbuline eiga. Jis padarė žalos už 4,9 tūkst. eurų. Eismo dalyvių tyrimai rodo, kad vairuotojas, naudodamas atbulinės eigos pavarą, per metus vidutiniškai nuvažiuoja tik 1,5 km. Tačiau ne kiekvienam šį atstumą pavyksta įveikti sklandžiai.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ statistika: vienas iš penkių automobilių, kuriam draudimas atlygina žalą, apgadinamas važiuojant atbuline eiga. Vidutinė išmokos suma pastaraisiais metais tokių susidūrimų atvejais išaugo ketvirtadaliu – iki 700 eurų.

„Važiavimas atbuline eiga iš vairuotojų reikalauja įgūdžių ir dėmesingumo. Neatsargumas, skubėjimas pajudėti iš vietos, neatsigręžiant atgal patikrinti, ar nėra kitų automobilių ar žmonių, yra dažniausios eismo nelaimių, įvykstančių važiuojant atbuline pavara, priežastys“, – sakė „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak jos, paprastai vairuotojo pažymėjimą ką tik įgiję asmenys atbuline eiga manevruoja lėtai ir itin atsakingai. Vėliau, atsiradus tvirtesniems įgūdžiams, drąsa gali pakišti koją.

„Eismo incidentų, važiuojant atbuline eiga, nuostoliai dažniausiai nedideli. Daugeliu atvejų jas galėtume pavadinti pirmuoju krikštu, tačiau jis anaiptol nebūna malonus. Blogiausia, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti užkliudytas pro šalį einantis žmogus“, – pabrėžė V.Katilienė.

Kai padaroma žalos už mažiau nei 750 eurų, bet pasišalinama iš įvykio vietos, kodeksas numato baudą nuo 600 iki 1 100 eurų.

Kablys – papildomas faktorius

Pasak draudimo bendrovės atstovės, daugiabučių kiemai, požeminės stovėjimo aikštelės ir parkavimo erdvės šalia prekybos centrų ir biurų – dažniausios vietos, kuriose vairuotojams nepavyksta saugiai manevruoti atbuline eiga.

„Vasaros mėnesiais smulkių eismo nelaimių vairuotojai turėtų ypač saugotis stovėjimo vietose šalia vandens telkinių ir siaurose kurortų gatvėse. Nuosavo namo kieme taip pat dažnai nebūna pakankamai vietos apsisukti, todėl, važiuojant atbuline eiga į gatvę, svarbu būti ypač dėmesingam“, – teigė draudimo specialistė.

Anot V.Katilienės, dažniausiai vairuotojai apgadina automobilio veidrodėlius, nubrėžia dažus, rečiau įlenkia sparną ar dureles.

„Jei atbulinės eigos pavara jūsų automobilį kliudo transporto priemonė su priekabos kabliu, nuostoliai visada būna didesni“, – perspėjo draudikė.

Aklųjų zonų grėsmė

Kaip dar vieną tokių eismo nelaimių riziką V.Katilienė įvardijo automobilio salone netinkamai sudėtus daiktus.

„Juos visada reikėtų sukrauti taip, kad bagažas neribotų vairuotojo matymo lauko pro galinį langą. Sedano tipo automobiliuose galinė palangė taip pat turi būti tuščia“, – akcentavo V.Katilienė.

Manevruojant atbuline eiga, itin svarbu stebėti vaizdą veidrodėliuose, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie vadinamąsias akląsias erdves, esančias transporto priemonės šonuose.

Žalų ekspertė atkreipė dėmesį, kad, važiuojant atbuline eiga, vairuotojams itin pasitarnauja automobiliuose sumontuota elektroninė parkavimo sistema.

Be to, pasak V.Katilienės, didesnį dėmesį važiuojant atbuline eiga turėtų sutelkti vairuotojai, dirbantys su skirtingų gabaritų transporto priemonėmis.