„Kelias yra tragedija ir nėra ko slėpti. Tai yra Lietuvos gėda ir per tiek metų mes nesugebame sutvarkyti plento, kuris yra esminis visam Šiaurės Lietuvos regionui“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Skuodis.

Pasak M. Skuodžio, darbus ministras siekia pradėti kuo greičiau, tačiau, jo teigimu, užtrunkama planuojant rekonstravimo darbų projektus bei rengiant kitus reikalingus dokumentus.

„Norėtųsi man asmeniškai greičiau, bet reikia priešprojektinių pasiūlymų, kad būtume tikri ir jie būtų pristatyti visuomenei. Kokio plento reikia, kiekvienas ten keliaujantis žmogus žino, bet mano atsakomybė yra, kad būtų įvertinta iš kaštų naudos pusės ir būtų priimti optimaliausi sprendimai“, – kalbėjo ministras.

Kelias yra tragedija ir nėra ko slėpti. Tai yra Lietuvos gėda ir per tiek metų mes nesugebame sutvarkyti plento, kuris yra esminis visam Šiaurės Lietuvos regionui.

M. Skuodžio teigimu, šiandien jau yra pradėti priešprojektiniai sprendimai ir kitų metų pradžioje turėtų būti skelbiami projektavimo darbai.

„Vakar aš asmeniškai pirmą kartą susitikau su paslaugų tiekėjais, kurie šiuo metu atlieka jau priešprojektinių sprendimų studiją, kad nustatytų, koks plentas turėtų būti“, – kalbėjo ministras.

„Iki kitų metų pirmo antro ketvirčio sankirtos mums nepriklausomi ekspertai turi pasakyti, kokio pločio turėtų būti kelias, kaip turėtų būti sujungti jungiamieji keliai. Kai tik turėsime atsakymus, iškart skelbsime projektavimo darbus visai atkarpai“, – pridūrė M. Skuodis.

Anot ministro, optimaliausias scenarijus, kad 2023 m. pirmoje pusėje būtų pradėti rangos darbai.

„Labai optimistinis scenarijus, 2023 m. pirmą pusę mes jau ten matysime vykdomus rangos darbus. Aš jau darysiu viską, kad taip ir būtų, nes tokių kelių Lietuvoje būti negali, čia jau yra ir eismo saugumo klausimas“,– pabrėžė ministras.

ELTA primena, kad Vilniaus-Utenos plento, kurio bendras ilgis 95,6 km, rekonstruota tik pirmieji 21,5 km. Paskirsčius darbus penkiais etapais, per artimiausius metus planuojama rekonstruoti likusius 74,1 km. Kaip teigia ministerija, rekonstravimo darbai gali kainuoti nuo 150 mln. iki 189 mln. eurų, priklausimai nuo pasirinktos kelio rekonstrukcijos.

Magistralė Vilnius–Utena yra viena pagrindinių šalies transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes. Kelias A14 Vilnius–Utena – vienas problemiškiausių Lietuvoje. Tai bene vienintelis kelias su cementbetonio danga, kuri yra susidėvėjusi, deformuota ir kelia pavojų eismo saugai.