Unikalus pasiekimas

Naujausiais statistikos duomenimis, Europos naujų automobilių rinkoje rugsėjį daugiausia parduota "Tesla Model 3" automobilių – tai pirmas kartas, kai elektromobilis pagal pardavimus aplenkė benzinines ir dyzelines transporto priemones. Pagal šį rodiklį žemyne pirmaujančioje Norvegijoje jau daugiau nei pusė visų naujų automobilių yra elektromobiliai.

Tiesa, specialistų pastebėjimu, Norvegijai tapti elektromobilių lydere Europoje padėjo ne kokia nors abstrakti priežastis – kaip gyventojų ekologinis sąmoningumas, o labai konkretūs ir nuoseklūs šalies valdžios žingsniai. Prioritetu transporto taršos mažinimą nusistačiusi Norvegijos vyriausybė iškart suteikė net 25 proc. mokestinę lengvatą elektromobiliams įsigyti, taip pat atleido nuo šioje šalyje nemažo kelių mokesčio, pasiūlė nemokamą parkavimą, papildomų eismo juostų didmiesčiuose, o svarbiausia – skyrė didžiulių investicijų į infrastruktūrą.

Komentuodama Norvegijos pavyzdį dr. Lineta Ramonienė žiniasklaidoje teigė, kad net jeigu į Lietuvą perkeltume gerąją Norvegijos patirtį, vargu ar pavyktų mūsų šalį paversti elektromobilių rojumi. Pateikdama palyginimą su Norvegijai kur kas artimesne ir gerokai turtingesne nei Lietuva šalimi – Švedija, mokslininkė papasakojo pamokančią istoriją. Panašias paskatas, kaip ir Norvegija, elektromobiliams įsigyti taikę švedai neatsižvelgė į svarbų aspektą. Gamtinių išteklių turtingus kaimynus vijęsis Stokholmas, masiškai skatinęs vairuotojus persėsti į elektromobilius, atsisakant tradiciniais degalais varomų automobilių, susidūrė su tuo, kad didžiuosiuose miestuose elementariai ėmė trūkti elektros.

Atsilikimas – tragiškas

Valstybės įmonė "Regitra" skelbia, kad rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo 6 440 elektromobilių, iš kurių 3 720 grynųjų elektromobilių ir 2 720 iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių. Palyginti su keliais praėjusiais metais, augimo tempas itin lėtas. Pernai užregistruotų elektromobilių skaičius siekė 4,4 tūkst., 2019-aisiais – 2,6 tūkst.

Palyginkime: didžiausias Lietuvos keliais važinėjančių dyzelinių automobilių parkas viršija 1 mln., benzinu varomų mašinų yra apie 370 tūkst.

Praraja: olan­dui vai­ruo­to­jui, skai­čiuo­jant 100 km va­žiuo­ja­mą at­stumą, ten­ka net 47,5 įkro­vi­mo priei­gos, lie­tu­viui – vos 0,2. / „Ve­lo­ci­tos“ nuo­tr.

Šie lietuviški skaičiai tiesiogiai koreliuoja su eletromobilių infrastruktūros vystymo tempais. Nors valdžios institucijos jau kelintus metus skelbia apie kvapą gniaužiančius planus investuoti į elektromobilių infrastruktūrą, realūs darbai kol kas apsiriboja naujais mokesčiais ir apribojimais tradiciniais degalais varomiems automobiliams. Oficialiais duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje yra vos 360 įkrovimo prieigų. Tiesa, per trejus metus jų skaičių planuojama didinti drastiškai – net vienuolika kartų. Tokiu atveju Lietuvoje būtų beveik 4 tūkst. prieigų.

Visgi, žvelgiant į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą kitose Europos šalyse, Lietuva, švelniai tariant, dar turi kur pasitempti. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, mūsų šalis patenka tarp penkių mažiausiai elektromobilių įkrovimo prieigų turinčių Europos valstybių – 0,2 tokios prieigos 100 km. Tokia pati situacija yra Graikijoje, vos geresnė Lenkijoje, Latvijoje ir Rumunijoje. Šioje kategorijoje pirmaujantys Nyderlandai Lietuvą lenkia šviesmečiais. Olandui vairuotojui, skaičiuojant 100 km važiuojamą atstumą, tenka net 47,5 įkrovimo prieigos.

Murkdo biurokratizmas

Elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo paslaugą teikiančios energetikos bendrovės "Elektrum Lietuva" Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė pastebi, kad vartotojų domėjimasis jomis auga, tačiau įkrovimo infrastruktūros plėtra išties galėtų būti spartesnė.

Pasak pašnekovės, lietuviui paprasčiau įkrovimo prieigą įrengti privačiuose namuose ir jų teritorijose. Daugiabutyje procedūra kur kas sudėtingesnė, nes pirmiausia asmuo turi turėti jam priklausančią parkavimo vietą, taip pat gauti bendrijos pirmininko ar atstovo, o jei tokio nėra – daugumos gyventojų (51 proc.) sutikimą dėl įkrovimo prieigos įsirengimo. Nenuostabu, kad tokios sudėtingos procedūros žmones atgraso nuo įkrovimo prieigų įsirengimo, o kartu ir elektromobilio pirkimo.

"Elektrum Lietuva" atstovų teigimu, įrengti elektromobilių įkrovimo prieigų naujai statomuose daugiabučiuose kol kas neskuba ir nekilnojamojo turto vystytojai, nes parkavimo vietos dažniausiai būna parduodamos atskirai, tad jas įsigijusiems gyventojams ir paliekama spręsti, ar reikia įkrovimo prieigos, ar ne.

Elektros lizdas – ne išeitis

Elektromobilį galima įkrauti ir iš standartinio elektros lizdo, tačiau tai gali trukti beveik parą (ilgiau nei 20 valandų), priklausomai nuo elektromobilio baterijos talpos. Įkrovimo stotelėje šis procesas trunka kur kas trumpiau, pvz., 22kW trifazė stotelė gali visiškai įkrauti bateriją per tris valandas.

"Kraunamas elektromobilis yra tarsi juodoji skylė, kuri siurbia visą elektros energiją į save, todėl galima tik įsivaizduoti, kokia apkrova tenka linijai, kuria teka elektros energija. Standartinis kištukinis 230 V lizdas yra skirtas sąlyginai mažos galios buitiniams įrengimams, kurių didesnė dalis veikia trumpą laiką arba naudoja mažai energijos. Kraunamas elektromobilis visuomet naudoja maksimalią galią, todėl toks buitinis krovimas nesaugus", – teigia N.Petrauskienė.

Bėdos: įkro­vi­mo priei­gą įsi­reng­ti pri­va­čiuo­se na­muo­se kai­nuo­tų apie 1 tūkst. eu­rų, dau­gia­bu­ty­je ši mi­si­ja kartais išvis neįmanoma. / Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Priklausomai nuo kliento poreikio, stotelės projekto kaina su įrengimo darbais – 1,2–1,5 tūkst. eurų, vien sertifikuoto specialisto atliekami darbai gali kainuoti 300–400 eurų. Šias išlaidas taip pat reikėtų turėti mintyje įsigyjant elektromobilį.

Stabdo iniciatyvą

Pasidomėjus realių vartotojų Lietuvoje atsiliepimais šiai temai skirtuose socialinių tinklų grupėse, tampa akivaizdu, kad kol kas elektromobilių savininkams tenka taikytis su niūria realybe. Išleidę maždaug dvigubai didesnę sumą įsigydami elektromobilį, nei kainuotų tradicinė transporto priemonė, jie patiria krūvas nepatogumų.

Vienas žmogus dalijosi karčia patirtimi mėginant savo lėšomis įsirengti įkrovimo stotelę daugiabučio požeminėje aikštelėje. Jas įrengianti žinoma įmonė pareiškė, kad jos praktikoje tokio noro nebuvo, o įvertinusi žmogaus lėšomis padarytus projekto brėžinius bei aprašymus, pareikalavo papildomų projektų.

"Toks jausmas, kad kur nors Pentagone (JAV Gynybos departamento centrinė būstinė – aut. past.) tą stotelę daryčiau", – gūžčiojo pečiais jis.

"Ir aš, kaip paskutinis asilas, susigundžiau… Įsigijau. Galiu važinėtis po miestą, visada galvodamas, kur ta prakeikta įkrovimo stotelė. O kai noriu išvažiuoti į kaimą, tai turiu spjauti į šitą "tobulybę" ir sėsti į seną dyzeliuką. Vadinasi, vis tiek turiu naudoti du automobilius. Tai koks čia atsipirkimas? Tiesiog melagystė ir apgavystė. Vyriausybė pirma tegu užtikrina po 20 įkrovimo stotelių kiekvienoje degalinėje. Ir dar: kas turi laiko krauti akumuliatorių valandą ir daugiau?" – tulžį liejo kitas internautas.

Problemos ir mieste, ir kaime

Trečias vairuotojas pasakojo ketinęs pirkti kompaktišką automobilį žmonai ir rimtai svarstęs apie naują "VW e-UP", kainuojantį maždaug 24 tūkst. eurų. Nuo pirkimo atbaidė situacija dėl elektromobilio įkrovimo.

"Gyvename bute. Kieme neįsikrausi. Prie namų artimiausia krovimo stotelė už 450 m, parduotuvės aikštelėje. Bet ten tik dvi įkrovimo vietos ir laisvos jos būna labai retai. Prie darbo artimiausia vieta už 400 m, bet irgi visada užimta. Tai kur įkrauti? Jei pasiseks ir visgi rasi laisvą vietą, po kelių valandų reikės eiti atlaisvinti stotelę, nepaliksi gi visai darbo dienai ar nakčiai", – svarstė jis.

Jo apskaičiavimais, žmonai važinėjant daugiausia mieste, bent tris kartus per mėnesį bateriją reikėtų visiškai įkrauti.

"Dalinai įkrauti gal būtų išeitis specialiai važiuoti į kokią parduotuvę ar kitur. Praleisti ten daug daugiau laiko tik tam, kad įkrautume bateriją. Tačiau tiesiogine žodžio prasme būtume pririšti prie elektromobilio. Jeigu ne tas įkrovimo hemorojus, 100 proc. būtume pirkę elektromobilį", – istoriją baigė internautas.

Dar vienas internautas, gyvenantis kaime, atkreipė dėmesį į dar tragiškesnę situaciją Lietuvos provincijoje.

"Kaip kaimas gyvens su elektromobiliais? Ten ne visi gali skalbyklę įsijungti dieną, o vakarais lygintuvą įjungus pritemsta šviesa. Tai apie kokį elektromobilio krovimą galima kalbėti? Parašykite, kokiame kaime jau yra įkrovimo stotelės? Nes mūsų rajono centre tai aš tik vieną žinau. Žodžiu, mūsų politikai kaip visada skuba raportuoti ES, kad direktyvos jau įvykdytos!" – ironizavo jis.