– Deja, tie kas kino meno mokosi užsienyje, nesiveržia grįžti į Lietuvą.

– Grįžta. Į „Kino pavasarį“ tikrai sugrįžta (juokiasi). Kita vertus, galima būtų diskutuoti, kas geriau – ar kad kino žmonės virtų savose sultyse Lietuvoje, ar kad kurtų gražius, įdomius darbus užsienyje ir garsintų tėvynę? O gal, pažinę pasaulį, sugrįš namo praturtėję visapusiškai.

– Ar sunku į festivalį pasikviesti kino žvaigždžių? Ko gero, visi norai atsiremia į pinigus?

– Viską lemia ne pinigai, o kino žvaigždžių užimtumas. Kai prieš keletą metų pradėjau vesti derybas su vienos pasaulinės kino žvaigždės agentais, man buvo pasakyta, kad vien honoraras atsieis 80 tūkst. eurų. Tačiau man pavyko taip susiderėti, kad tas žmogus sutiko atvykti ir net atsisakė honoraro. O išvažiuodamas pasakė, kad norėtų dar kartą atvažiuoti.

Daug ką lemia ir asmeniniai ryšiai. Bet maloniausia, kai žinomi kino žmonės nori dar kartą atvažiuoti į mūsų festivalį. Tai – didžiausias įvertinimas.

– Kokias žvaigždes išvysime šių metų festivalyje?

– Dar nenorėčiau visų įvardinti – žvaigždės dar danguje. Bet jų bus ir mūsų festivalyje. Su viena Ispanijos kino žvaigžde tebesusirašinėjame. Iš Lenkijos atvyks labai įdomių kino žmonių.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos kino centras nutarė bendradarbiauti su Lenkija ir jau kuriami du bendri filmai. Man, kaip kino žmogui, atrodo, kad tai – labai protingi ir naudingi sprendimai, nes Lenkijos kinas labai įdomus.

– Kaip Jums atrodo, kada Lietuvos kinas bus įvertintas „Oskaru“?

– Greitai ir mes laimėsime „Oskarą“ (juokiasi). Kaip ir „Eurovizijos“ festivalį... Nepraraskime vilties. Juk niekas nesitikėjo, kad bendras Gruzijos ir Estijos filmas „Mandarinai“ bus nominuotas „Oskarui“.

– Ko šiuolaikiniame kine, Jūsų akimis, daugiau – meilės, gyvenimo džiaugsmo ar nusivylimo ir materialių siekių?

– Gal emocijos į pasaulį žiūrint per kiną nėra itin džiaugsmingos, vis dėlto esu mačiusi ir nemažai optimistinių, pozityviai gyvenimą vertinančių kino juostų. Kai kurių mūsų festivalio filmų siužetai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti liūdni (tėvas slaugo mirštantį sūnų ir pan.), tačiau jie siunčia žinią, kad, nors šiame pasaulyje mes visi laikini, turime džiaugtis vieni kitais, bendrauti, mylėti.