- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pamačius miesto gatvėmis ar daugiabučių kiemuose besiblaškantį gyvūną be šeimininko, apie tai reikėtų informuoti miesto gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą arba kitą atsakingą organizaciją.
Taip LRT.lt sako Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė. Informaciją, kokia organizacija už tai atsakinga kituose miestuose, galima gauti savivaldybėje.
Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja A. Stasiūnienė pasakoja, kad Vilniaus miesto gatvėse pamačius be šeimininko besiblaškantį gyvūną prašoma skambinti telefonu 1355 bet kuriuo paros metu.
„Beglobius gyvūnus sugaus Vilniaus gyvūnų globos namų sanitarai. Globos namuose keturkojus apžiūrės veterinarijos gydytojai, reikalui esant – suteiks būtinąją veterinarinę pagalbą. Sugauti sergantys gyvūnai pirmiausia gydomi. Jei reikia rimtesnės pagalbos, kreipiamės į veterinarijos klinikas.
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai pas mus patenka visiškai nukaršę ar sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantys gyvūnai. Beviltiškais atvejais tokius gyvūnus tenka užmigdyti. Tokie atvejai nėra dažni – 2017 metais teko užmigdyti 3 šunis“, – sako A. Stasiūnienė.
Pasak pašnekovės, jeigu gyvūnas žymėtas, Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai susisiekia su jo šeimininku, jeigu ne – po dviejų savaičių karantino jis gali būti atiduotas kiekvienam pageidaujančiam ir galinčiam užtikrinti gyvūno gerovę.
„Keturkojai Vilniaus gyvūnų globos namuose gyvena tol, kol sulaukia to savojo, jam skirtojo [šeimininko]. Šiuo metu pas mus po stogu naujų namų laukia 31 šuo ir 11 kačių. Vidutiniškai gyvūnai pas mus užsibūna apie du mėnesius, tačiau turime ir „veteranų“, kurie pas mus gyvena jau beveik metus“, – kalba veterinarijos gydytoja.
Prašo ne bijoti, o padėti
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ komandos narė Elena Rutkauskaitė sako, kad beglobių gyvūnų bijoti tikrai nereikia, o jiems padėti – labai svarbu.
„Reikėtų daugiau žmogiškumo. Jei pastebime sergantį, sužalotą katinuką, reikėtų bent suteikti jam veterinarinę pagalbą. Taip, yra ir ligotų kačiukų, bet jie atsiranda ne savaime, o dėl netinkamo žmonių elgesio: žmonės dažnai juos išmeta ir pasmerkia gyvenimui lauke. Ir tikrai yra ne viena istorija, kada net labai ligotas ir užsikrėtęs gyvūnas gerų žmonių dėka suranda namus ir pradeda karališką gyvenimą.
Reikėtų daugiau žmogiškumo. Jei pastebime sergantį, sužalotą katinuką, reikėtų bent suteikti jam veterinarinę pagalbą.
Kad ir kiek yra prieglaudų, dažniausiai jos visos perpildytos, todėl negali iš karto padėti. Jei žmogus randa sužeistą katę, visų pirma turėtų pasirūpinti veterinarijos paslaugomis. Čia visuomet iškyla pinigų klausimas, bet šiais laikais galima pamėginti paprašyti žmonių pagalbos viešoje erdvėje. Jie dažnai būna tikrai neabejingi ir padeda, o jau tuomet galima ieškoti, kur tą katinuką priglausti – gal yra draugų, galinčių suteikti laikiną globą, o gal per tą laiką atsirastų vieta prieglaudoje“, – kalba E. Rutkauskaitė.
A. Stasiūnienė pabrėžia, kad susirgti gali ir namuose auginamas gyvūnas, todėl pamačius benamį gyvūną neverta išsyk baimintis dėl jo ligų.
„Laiku nepaskiepytą, į lauką net neišleidžiamą gyvūną gali užkrėsti ir pats šeimininkas, netyčia namo parnešęs prie bato „prikibusį“ virusą. Žinoma, laukinukui tapti ligos nešiotoju tikimybė didesnė, todėl jei įtariate, kad gyvūnas ligotas – nesiartinkite prie jo, o apie tai praneškite gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboms ar kitoms atsakingoms organizacijoms“, – sako ji.
Laisvai gatvėje bėgiojantis – benamis
Veterinarijos gydytojos A. Stasiūnienės teigimu, bet kuris gatvėje laisvai bėgiojantis gyvūnas yra traktuojamas kaip benamis, kuriam kyla įvairių pavojų, pavyzdžiui, būti partrenktam automobilio.
„Todėl net ir esantys su antkakliu yra gaudomi. Juolab kad laisvai bėgioti šunims sostinės gatvėmis neleidžia ir Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinta tam tikra gyvūnų laikymo tvarka.
Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad pastaraisiais metais Vilniaus kiemuose galima pastebėti kačių su nukirptu kairės ausies galiuku – tai skiriamasis programos „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ kačių bruožas. Tai – sterilizuotos katės, kurios gyvena savo teritorijoje. Jos nebesiveisia, į savo teritoriją neįleidžia kitų kačių ir efektyviai mažina pavojingus užkratus nešiojančius graužikus“, – pažymi pašnekovė.
Pasak jos, ši programa leidžia humaniškais būdais užkirsti nekontroliuojamą beglobių gyvūnų populiacijos augimą ir stabdyti užkrečiamų ligų plitimą. Bendrovės „Grinda“ skaičiavimais, 2015 metais pagal šią programą buvo kastruoti 446 gyvūnai, 2016 – 392, 2017 – 590. „Beje, sostinės senjorai savo augintinius Vilniaus gyvūnų globos namuose gali nemokamai sterilizuoti, paskiepyti ir pažymėti mikroschemomis“, – atkreipia dėmesį A. Stasiūnienė.
Daugiabučių kiemų katėmis kai kurie mielai pasirūpina
E. Rutkauskaitė pasakoja, kad organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, rudenį vežiodama maistą daugiabučių kiemų katėms, kurioms savivaldybė yra įrengusi namelius (šėryklas), susipažino su daugiabučiusoe gyvenančiais ir mielai jomis pasirūpinančiais žmonėmis.
„Bendravome su žmonėms, kurie yra atsakingi ir šeria ten gyvenančius katinukus. Didžioji dalis jų yra pensininkai, tačiau iš savo mažų pensijų juos kastruoja, nes jei yra šėrykla, ten gyvenantys katinai privalomai turi būti sterilizuoti ir kastruoti. Taip pat, jei pastebi ligos požymių, žmonės kreipiasi į veterinarus“, – pasakoja E. Rutkauskaitė.
Paklausta, kaip atpažinti, ar gyvūnas lauke – tikrai benamis, o gal šeimininkų išleidžiamas pasivaikščioti, pašnekovė siūlo juos stebėti keletą dienų.
„Jei kyla abejonių – tai naminis gyvūnas ar benamis, reikėtų keletą dienų pastebėti. Naminiai dažnai nebūna išbadėję, anksčiau ar vėliau pareina namo. Galima pakabinti skelbimų, juose pasiteirauti, ar gyvūnas turi namus, nurodyti telefono numerį, o šeimininkai, tikėtina, atsilieptų.
Tikrai pasitaiko atvejų su šunimis, kurie bėgioja gatvėmis, pusė miesto tuos šunis gaudo, galvoja ką daryti, o tuomet atsiranda šeimininkai ir pareiškia, kad šunys taip savarankiškai vaikšto į lauką“, – sako pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepriklausomybės aikštės tvarkymą planuoja pradėti 2025 metais
Nepriklausomybės aikštės tvarkymo darbai bus pradėti 2025 metais, taip pat planuojama sutvarkyti parlamento rūmų teritoriją bei atkurti fontaną, penktadienį pranešė Seimo kanceliarija. ...
-
Vilniaus universitete įsteigtas Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras1
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete įsteigtas Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras, penktadienį pranešė aukštojo mokslo įstaiga. ...
-
Žiniasklaida: greta atliekas iš Norvegijos perdirbančių Skaidiškių įmonių – viršytos kvapų normos
Šalia Skaidiškių kaime, Vilniaus rajone, įsikūrusių atliekų perdirbimo įmonių, kurios aplinkosaugininkų dėl nustatytų pažeidimų spalio pradžioje buvo įpareigotos stabdyti dalį veiklos, kvapai iki trijų kartų viršija leisti...
-
Už grotų – automobilis: apie ką turėtume susimąstyti?
Lietuvoje pradedama kampanija „Nebūkime nusikaltimo bendrininkais, neleiskime išgėrusiems važiuoti“, raginanti prisiimti moralinę atsakomybę ir netoleruoti už vairo sėdančių neblaivių vairuotojų. ...
-
Skelbia kibernetikos ekspertų konkursą: už atrastas spragas – piniginiai prizai
Kibernetinio saugumo entuziastus Vilniaus miesto savivaldybė antrus metus iš eilės kviečia išbandyti savo įgūdžius konkurse „Bug Bounty“. Konkurso dalyviai per 10 darbo dienų turės atrasti spragas savivaldybei priklausančiose...
-
Sostinės Viršuliškių rajone duris atveria naujasis verslo centras „Sky Office“2
Sostinės biurų nuomos rinką papildo šiuolaikiškas, tvarus bei moderniais inžineriniais sprendimais išsiskiriantis verslo centras. Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ Vilniaus Viršulišk...
-
Kolegos, pacientai ir draugai dalijasi medikės prašymu: jai diagnozuotas agresyvus vėžys22
Vieną dieną padedi kitiems įveikti sveikatos bėdas, o kitą – pačiai smogia negailestinga diagnozė. ...
-
Paskutinė proga apsigyventi Naujamiesčio pokyčių ambasadoje1
Tarp naujai sužaliavusių alėjų, modernių biurų, gatvės turgų ir esamų bei būsimų „Michelin“ žvaigždžių praeitų metų rudenį duris atvėrė tikras Vilniaus Naujamiesčio pokyčių flagmanas – gyvenamasis NT projektas „Nu...
-
Kodėl iš šių butų nesikrausto senbuviai?1
Vos už keliolikos minučių nuo Vilniaus centro, šalia miško ir upės nuo 2018 m. vystomas daugiabučių kvartalas „Lazdynėlių vingis“ ryškiai išsiskiria iš kaimynystės: jis erdvesnis, solidesnis, bendruomeni&...
-
Nacionalinis stadionas – tik 2027-aisiais?4
Nacionalinio stadiono klausimas jau virtęs tragikomedija. Data, kada jis galėtų atsirasti sostinėje, vis nukeliama. Paskutiniais svarstymais, geriausiu atveju stadiono sulauktume tik 2027 m. Apie tai – LNK reportaže. ...