Rakštis, kuri verčia judėti

Naujininkų bendruomenės vadovas Artūras Melianas įsitikinęs, kad nėra teisinga mažinti paramą miestų bendruomenėms, nes SADM programa yra vienintelė išties svari galimybė joms tobulėti, stiprinti administracinius gebėjimus, vykdyti vietos gyventojus telkiančius projektus.

"Ši bendruomenių programa finansuojama iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Ekonomika auga, atlyginimai didėja, to mokesčio tikrai surenkama ne mažiau, juolab ne perpus mažiau negu 2017 m. Didžiausią GPM dalį į bendrą katilą suneša vilniečiai, nes čia atlyginimai didžiausi, tačiau bendruomenių rėmimo lėšos skirstomos ne pagal sumokėtas sumas, o pagal gyventojų skaičių, taigi šiuo atžvilgiu vilniečiai lieka nuskriausti", – aiškino A.Melianas.

Dėl nuolat vėluojančių projektinių lėšų jo vadovaujama bendruomenė esą ne kartą yra siūliusi SADM ir savivaldybei, kad projektai būtų tęstiniai, remiami 2–3 metus, tuomet taptų įmanoma planuoti lėšas. Šiuo metu vyrauja nežinomybė, ar bendruomenės užmojai, sugulę į projektus, gaus finansavimą, gal teks juos atidėti iki kitų metų ar "geresnių laikų".

Iš mirties taško pietinio aplinkkelio statybas – pas merą ėjo delegacijos, reikalavo traukti projektą iš stalčiaus, pasirūpinti ES lėšomis jam įgyvendinti.

"Visame civilizuotame pasaulyje patirtis rodo, kad organizuotos bendruomenės gali tikrai daug nuveikti savo teritorijoje, – sakė A.Melianas. – Drįstu sakyti, kad ir mums pavyko keletas reikšmingų darbų: kitados išjudinome iš mirties taško pietinio aplinkkelio statybas – pas merą ėjo delegacijos, reikalavo traukti projektą iš stalčiaus, pasirūpinti ES lėšomis jam įgyvendinti. Dabar aplinkkelis "nusiurbia" nemažai tranzitinio transporto iš mūsų mikrorajono, bet iškilo nauja grėsmė – autobusų stoties Pelesos gatvėje statybos planai. Mes ne prieš transporto mazgo modernizavimą, bet norime, kad jis būtų realizuojamas nedidinant triukšmo ir taršos mūsų rajono gyventojams. Taigi, organizuotos bendruomenės kartais gali tapti ir tam tikra rakštimi esamai valdžiai, bet galų gale juk mes visi siekiame rasti kuo geriausius sprendimus."

Didmiesčiai pakentės

SADM Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė patikslino, kad šiemet Vilniaus bendruomenėms remti skirta suma – 377 tūkst. eurų. Skirtumą nuo 369,2 tūkst. eurų sudaro lėšos, kurias savivaldybė atsiskaičiavo už programos administravimą.

"Iš tiesų sumažėjo ir bendra šalies bendruomenių veiklai stiprinti skirta suma: 2017 m. ji siekė 2,6 mln. eurų, o nuo 2018 m., nors lėšų poreikis auga, iš Finansų ministerijos gauname tik po 2 mln. eurų", – teigė ministerijos atstovė. Kodėl lėšos apkarpytos, ji negalėjo pasakyti – tai politikų sprendimai.

Didžiųjų miestų bendruomenėms rėmimo lėšos sumažėjo ir dėl to, kad nuo 2018 m. pasikeitė jų skirstymo metodika – ji tapo palankesnė mažosioms savivaldybėms.

"Iki 2017 m. pinigai buvo skirstomi atsižvelgiant į tai, kiek savivaldybėje yra gyventojų, mokančių GPM. Suprantama, toks skaičiavimas buvo parankus didelėms savivaldybėms, nes ten telkiasi daugiausia darbo vietų, didesni atlyginimai, – aiškino D.Zabarauskienė. – Nauju sprendimu, kuris buvo derinamas ir su Savivaldybių asociacija, ir su bendruomenių atstovais, bendruomenių paramos lėšos skirstomos pagal gyvenamąją vietą toje savivaldybėje deklaravusių asmenų skaičių. Juk nedirbantis, neįgalus žmogus ar pensininkas taip pat yra bendruomenės narys, jis irgi nusipelno bendrojo gėrio dalelės. O toks miestas kaip Vilnius turi daug kitų galimybių pastiprinti savo bendruomenes, pavyzdžiui, iš miesto biudžeto."

Iš tikrųjų, Vilniaus valdžia jau trejus metus miesto biudžeto lėšomis remia bendruomenių iniciatyvas. Dažniausiai tai yra šventiniai renginiai, kurie neapsieina be nemokamų vedėjų ir kuklių vaišių. Šiemet, kaip ir pernai, šiam tikslui numatyta išdalyti 25 tūkst. eurų.