- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Nobelio chemijos premiją pretendavusį profesorių Virginijų Šikšnį ir jo komandą Vilniaus universitetas (VU) apdovanojo 100 tūkst. eurų dotacija „Gyvybės kodo perrašymas“ už indėlį į pasaulinio lygio mokslo atradimus ir universiteto vardo garsinimą pasaulyje.
„Pirmą kartą Lietuvos mokslininko atradimas tapo šių metų Nobelio premijos dalimi. Profesorius įrodė, kad talentingi ir ambicingi lietuviai mokslininkai yra pasiruošę veikti ir jau daro pasaulinio lygio atradimus“, – VU ketvirtadienį išplatintame pranešime cituojamas universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Turime ieškoti būdų, kaip palaikyti motyvaciją, skatinti už konkrečius pasiekimus, kad jie turėtų technines galimybes ir infrastruktūrą profesionaliam darbui, o kartu matytų prasmę dirbti valstybei ir visuomenei“, – teigė jis.
Pirmą kartą Lietuvos mokslininko atradimas tapo šių metų Nobelio premijos dalimi.
Anot universiteto, ši premija profesoriui leis toliau plėtoti CRISPR-Cas9 technologiją arba imtis naujų mokslinių tyrimų universitete. Dotacija siekiama investuoti į aukšto lygio mokslinius tyrimus, turinčius plačias taikymo galimybes.
V. Šikšnys už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją šiais metais pretendavo gauti Nobelio chemijos premiją, tačiau ji paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer A. Doudnai (Dženifer A. Dudnai).
Mokslininkų sukurta technologija leidžia itin tiksliai redaguoti organizmų DNR. Tai atveria galimybes gydyti genetines ligas ar kurti naujas augalų, gyvūnų veisles.
„Esu labai dėkingas Vilniaus universitetui, kad suteikė galimybę toliau tęsti CRISPR-Cas9 technologijos tyrimus ir taip išreiškė jiems palaikymą. „Genų žirklių“ technologija plėtojama labai sparčiai, atsiranda naujų panašių sistemų, kurios taip pat gali būti naudojamos genų redagavimo technologijose. Mes norėtume patyrinėti naujas, būsimas genų redagavimo technologijas, kurios galbūt irgi gali būti plačiai taikomos kaip ir Cas9“, – teigė prof. V. Šikšnys.
Vilniaus universiteto teigimu, būtent V. Šikšnys su savo komanda pirmieji pasaulyje 2011 metais parodė, kad CRIPSR-Cas9 sistemą galima perkelti iš bakterijos, kuri tokią apsaugos sistemą turi, į bakterijas, kurios tokios sistemos neturi, ir ji naujoje aplinkoje gali puikiai funkcionuoti.
Pasak VU, dar svarbesnis atradimas, kurį 2012-aisiais nepriklausomai vieni nuo kitų padarė ir Lietuvos mokslininkai, ir šių metų Nobelio premijos laureatės E. Charpentier ir J. Doudna – eksperimentiškai pademonstruota galimybė „perprogramuoti“ ir valdyti Cas9 aktyvumą nedideliais ribonukleino rūgščių fragmentais. Taip buvo sukurtas metodas tiksliai redaguoti tiek bakterijų, tiek žinduolių genus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dvarčionyse bus atnaujintos Moliakalnio ir P. Morkūno gatvių dalys
Antakalnio seniūnijos teritorijoje pradedami Moliakalnio ir P. Morkūno gatvių dalių atnaujinimo darbai, skelbia portalas MadeinVilnius.lt. ...
-
Vilniuje ruošiamasi prezidento inauguracijai: numatomi eismo ribojimai
Ruošiantis penktadienį vykstančiai II-ajai kadencijai išrinkto šalies vadovo Gitano Nausėdos inauguracijos ceremonijai, sostinėje numatomi laikini eismo ribojimai. ...
-
Ministrė: Vilniuje perspėjimo sirenas girdės 96 proc. gyventojų, Lietuvoje – 75 proc.3
Vilniuje artimiausiu metu įrengus naujas perspėjimo sirenas, jas girdės 96 proc. sostinės gyventojų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. ...
-
Ministrė su sostinės meru aptars civilinės saugos stiprinimo įgyvendinimą Vilniuje
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku aptars Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimą sostinėje. ...
-
Seimo komitetas išklausys VPT išvadą dėl Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties4
Seimo Audito komitetui trečiadienį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateiks savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono komplekso koncesijos sutarties. ...
-
Dvarčionyse bus atnaujinta svarbi transporto jungtis
Antakalnio seniūnijos teritorijoje pradedami Moliakalnio ir P. Morkūno gatvių dalių atnaujinimo darbai. Šiose Dvarčionių gyvenamajame rajone esančiose gatvėse, užtikrinant saugų tiek pėsčiųjų, tiek automobilių judėjimą, bus paklota nauj...
-
Dainų šventėje medikų pagalbos prireikė keliems šimtams dalyvių: rimtų susirgimų nefiksuota2
Dainų šventėje budėję sveikatos priežiūros specialistai sako, kad keliasdešimt tūkstančių dalyvių pritraukęs renginys praėjo sklandžiai ir rimtų susirgimų nefiksuota. Pasak greitosios medicinos pagalbos (GMP) vadovo Nerijaus Mikeli...
-
Policija išrieda į gatves su dviračiais8
Policijos pareigūnai nusikaltėlius Vilniuje gaudys ir dviračiais. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su policijos pareigūnu–dviratininku Vaidu Maziliausku. ...
-
Pasisaugokite: masiškai dūžta automobilių stiklai – priežastis nustebins16
Socialiniuose tinkluose pasipylė įrašai, kad varnos į automobilius mėto akmenis ir net iškulia jų langus. Gamtininkai dėl tokio paukščių elgesio vieningo atsakymo neturi, anot jų, varnos tiesiog pramogauja. Draudikai teigia, ...
-
Vilniečiai išrinko naujus vardus dviem Fabijoniškių gatvėms1
Internetinėje apklausoje dalyvavę sostinės gyventojai nori, kad Fabijoniškėse esančios Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvės būtų pervadintos Vėtrungių ir Liongino Baliukevičiaus vardais, pirmadienį paskelbė Vilniaus miesto savivaldybė....