Į Vilnių dažnai atvykstantis švenčioniškis, pakeliui į traukinį, visada užsuka į šalia esantį knygyną.

Paklaustas, ar dažnai lankosi knygyne, pašnekovas atsakė: „Kai būnu Vilniuje, būtinai užeinu.“

Pašnekovas, į klausimą, kodėl renkasi būtent šį knygyną, atsakė: „Aš rusas.“

Į Klausimą, kokias knygas skaito, vyras atsakė: „Neskaitau dabar knygų, akys nelabai leidžia.“

Anot pašnekovo, jis sprendžia kryžiažodžius. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Knygyno lentynose gausu istorinių, politinių knygų, vadovėlių vaikams. Tiesa, beveik viskas – rusų kalba. Siūlomi ir žemėlapiai.

Vienas iš jų Rusijai priskyrė ne tik Krymą, bet ir Ukrainos sritis – Donecką, Luhanską, dalį Zaporižios ir Chersono.

Informacijai iškilus į viešumą, lentynose propagandinio žemėlapio kaipmat neliko. Anot pardavėjos, jis buvo itin populiarus.

LNK stop kadras

„Išpirko“, – teigė pardavėja.

Į teiginį, kad buvo populiarūs, pardavėja atsakė: „Buvo didelė reklama.“

„Knygų pasaulio“ savininkas į skambučius neatsiliepia, o knygyno lankytojai dievagojasi propagandos nepastebėję. Vis tik žemėlapis pakurstė abejonių.

„Negerai, tokių straipsnių neturėtų būti“, – sakė pašnekovas.

„Aš politika nesidomiu niekada. Nežinau nei kas ten ką sako, nei apie ką sako“, – šnekėjo pašnekovė.

„Pradedate vėl apie Ukrainą. Jau laikas užmiršti šitą Ukrainą“, – aiškino pašnekovas.

Paklaustas, kaip vertina, jis atsakė: „Nusibodo jau visiems.“

Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, Kremlius aktyviai remia tokios informacijos sklaidą. Rusiška televizija Lietuvoje uždrausta, tačiau literatūrai ribojimų nėra.

„Tai tik iliustruoja poreikį nuolat įvertinti potencialias švelniosios galios sklaidos iš Kremliaus rizikas. Neapsiriboti vien tik šnekėjimu apie rusiškos televizijos propagandą ir dezinformaciją“, – nurodė politologas.

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tokie atvejai – nedovanotini. Nors muitinėje produkcija iš Rusijos patikrinama, perskaityti ir atidžiai peržvelgti visas knygas tiesiog neįmanoma.

Tai tik iliustruoja poreikį nuolat įvertinti potencialias švelniosios galios sklaidos iš Kremliaus rizikas.

„Jeigu muitinė pastebi kokią nors knygą ar raštus, kurie gali turėti propagandinio turinio, jie informuoja Žurnalistų etikos inspektorius, kurie padaro diagnozę. Jei nustatoma, kad tai propagandinė literatūra, tada neįleidžiama į Lietuvą“, – tikino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

Informacinių karų ir propagandos ekspertas Viktoras Denisenko abejoja, ar teisiškai įmanoma apriboti tokių knygų patekimą į Lietuvą. Jis sako, kad negalime pradėti veikti tais pačiais būdais, kaip tai daro Rusija.

„Mes gyvename demokratinėje valstybėje, cenzūra pas mus yra neįmanoma ir turi būti neįmanoma, kaip demokratinėje valstybėje. Tokiu būdu kalbame apie slidžius sprendimus“, – šnekėjo Vilniaus universiteto mokslininkas V. Denisenko.

Tai – ne pirmas atvejis, kai knygynuose randama dezinformacinių leidinių. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas įsitikinęs, kad priemonių surasti ne tik būtina, bet ir įmanoma.

„Tai yra šokiruojantis faktas, mes turime rasti priemones – ar struktūriškai, ar atsitiktinai pereinant per knygynus – patikrinti, kurie galimai kelia tokias teorijas ir skleidžia dezinformaciją“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

„Patys savininkai turi suprasti, kad jei jie prisideda prie agresijos palaikymo ir tokios literatūros platinimo, gali sulaukti įspėjimų ir baudų“, – aiškino N. Maliukevičius.

Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas žada pokyčius. Apie galimą dezinformaciją skaitytojus galėtų informuoti patys knygynų savininkai.

Tai yra šokiruojantis faktas.

„Viena iš priemonių paprasčiausiai yra žymėjimas. Galėtume žymėti atitinkamu logotipu, dėl kurio susitartume“, – nurodė K. Vilkauskas.

Arba, kaip sako, galima kurti tarpinstitucinę grupę kovai su propaganda.

„Bet kuriuo atveju turėtų būti žmogus, kuris supranta tuos dalykus ir gali atskirti tikrą informaciją nuo netikros. Jei valstybės lygiu, tai faktiškai turėtume kalbėti apie atskiros institucijos įkūrimą“, – aiškino V. Denisenko.

Knygynas žiniasklaidos akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Anksčiau ten rasta ir Lietuvos istorijos faktus iškreipiančių rusiškų knygų.