Vilniuje, Žvėryne, nutiestame dviračių ir pėsčiųjų take – dviračių kelias išasfaltuotas, bet pėstiesiems skirtas takas – dulkėtas žvyrtakis. Dėl šios priežasties pėstieji renkasi eiti dviračių taku, kuriame eismas didžiulis, todėl neretai kyla nesusipratimų bandant taką pasidalinti.

Pakalbinti vilniečiai dalijasi savo nuomonėmis ir patirtimi.

„Na, aš turiu batus plauti kas antrą dieną po pasivaikščiojimo šiuo taku. Turbūt būtų geriau, jei jis būtų išasfaltuotas, bet kodėl nėra – pasakyti negaliu. Išasfaltuotu dviračių taku dviratininkai greitai važiuoja, aš nenoriu jiems trukdyti, o pasivaikščiojimams takas, aišku, gerai, kad bent toks yra, bet būtų geriau, jei jis būtų asfaltuotas“, – komentavo taką neretai praeinantis pilietis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitas, taką aplankantis ir pėsčiomis, ir su vežimėliu, ir dviračiu, dalijasi nemaloniu incidentu, kilusiu dėl tako nevienodumo.

„Aš esu tėtis su vežimėliu ir kartu dviratininkas. Puikiai suprantu brolius ir seses dviratininkus. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, dabar yra pats darbo dienos vidurys, žmonės dirba, jų čia dabar nepamatysime, bet jei ateitumėte čia vakare – pamatytumėte, kad čia nėra net obuoliui kur nukristi. Puikiai žinau, kad dėl to mamos ar tėčiai su vežimėliais eina tiesiog dviratininkų taku, nes čia neįmanoma praeiti. Pilna žmonių, pilna dviratininkų, paspirtukininkų. Mano žmona neseniai čia irgi ėjo su vežimėliu, ėjo dviračių taku ir buvo apšaukta ir netgi pastumta“, – atviravo vilnietis.

Kitas, paklaustas, kaip vertina dviratininkų ir pėsčiųjų draugystę Vilniuje, neslėpė, kad ji – nekokia.

Visa tai yra vienas labai didelis chaosas.

„Žinokit, prastai. Todėl, kad trūksta susikalbėjimo, dažnai vieni ar kiti ne visai išmano Kelių eismo taisykles. Matyti, kad trūksta edukacijos, tarpusavio supratimo, bendro eismo supratimo – ir automobilių, ir dviratininkų, pėsčiųjų, paspirtukininkų. Visa tai yra vienas labai didelis chaosas.“

Šviesiais marškiniais pasipuošęs vyras, žurnalistės paklaustas, ar pėstieji yra įkalinti šioje situacijoje, papasakojo savo patirtis.

„Manau, kad taip. Tiesiog dėl dulkių. Nemalonu. Tikrai, manau, galima būtų geresnę dangą padaryti. Susikalbėjimo tarp dviratininkų ir pėsčiųjų trūkta. Dažnai ir pačiam tenka eiti dviračių taku, pavyzdžiui, kai lyja lietus ar po lietaus, nes neasfaltuotu pėsčiųjų taku tiesiog nepatogu eiti. O kai eini dviračių taku, dažniausiai kas nors signalina, bando nustumti ar pan.“

Situaciją pakomentavo ir Vilniaus savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas.

„Tik kelios tokios vietos yra Vilniuje – viena Žvėryne, kita Antakalnio pabaigoje. Toks sprendimas buvo projektuotojų priimtas dar tuo metu, kai buvo takas buvo projektuojamas ir tai buvo daryta

prieš daugiau nei penkerius metus. Siekiant saugoti gamtinę aplinką norėjosi kuo daugiau laidžių dangų ir dėl to buvo priimtas būtent toks spendimas. Šiai dienai suprantame, kad jis, na, nebūtinai pasiteisinęs ir naujuose projektuose tokių sprendimų ir nenumatome.

Viena vertus, mes turime žaliuosius tikslus ir norime, kad kuo daugiau dangų sugertų vandenį, kita vertus, matome, kad patogumas, aišku, yra didesnis, kai yra kitokios – kietos, dangos.“

Paklausus, ar yra planuose tokius takus asfaltuoti, atsakė, kad kol kas jie pakankamai patogūs.

„Artimiausių metų planuose nėra numatoma tvarkyti tų takų, visgi, sausu oru jie yra pakankamai patogūs ir jais tikrai įmanoma eiti, tai nėra kažkoks labai didelis nepatogumas. Aišku, žiūrėsime, vertinime situaciją ir jei matysime, kad yra didelis poreikis tvarkyti tą taką, tai yra tikimybė pakeisti jį į kietą dangą.“