Aktyvią lietuvybės ir filantropijos tradicijos Lietuvoje puoselėtoją į paskutiniąją kelionę išlydėjo sutuoktinis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene bei šimtai žmonių.

Atsisveikinti su pirmąja ponia atvykę žmonės anksto lūkuriavo kapinėse, kiti atlydėjo velionę su laidotuvių procesija. Laidotuvėse dalyvavo apie tūkstantį žmonių.

Kaip laidotuvių ceremonijoje sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, ponia Alma buvo mylintis žmogus – ji labai mylėjo savo vyrą, šeimą, tėvynę Lietuvą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Ji savo jautrią širdį atvėrė vargstantiems ir stokojantiems žmogiškosios šilumos Ji savo gyvenimu įkūnijo žmogaus, kuris dovanoja savo gyvenimą kitiems pavyzdį“, – kalbėjo jis.

LNK reportažas:

Anot dvasininko, A. Adamkienės „išskirtinio kuklumo, atjautos ir nuoširdžios tarnystės tėvynei ir jos žmonėms gyvenimas palieka neišdildomą žymę Lietuvos istorijoje.“

„Ją Viešpats pasišaukė dieną, kai visa Bažnyčia pasaulyje šventė Kristaus žengimo į Dangų iškilmes. Tai labai simboliška diena iškeliauti. Tarsi pats Viešpats per šį sutapimą į mus visus prabyla ir primena, kad žmogaus gyvenimas yra nuolatinis žengimas į Dangų, jei žmogus gyvena darydamas gera savo tikėjimu ir savo tikėjimą liudija darbais. Alma buvo mylintis žmogus. Ji labai mylėjo savo vyrą, šeimą, tėvynę Lietuvą. Ji palieka mums ištikimybės santuokos pažadams, besąlyginės meilės artimui ir tėvynei pavyzdį. Teatlygina gerasis Dievas mūsų seseriai Almai Dangaus Karalystės džiaugsmu, te Viešpats stiprina mūsų mylimą Prezidentą Valdą Adamkų savo paguoda, o mums visiems įkvepia ponios Almos pavyzdžiu dovanoti savo gyvenimą vardan Lietuvos, o ypač vardan Viešpaties, kuris sukūrė šį Pasaulį“, – kalbėjo K. Kėvalas.

Vėliau kalbėjęs kunigas Ričardas Doveika pabrėžė, jog velionė „visai tautai išlieka dovana ir pamoka, ji atsiskleidžia mums kaip dovana“.

Jei nori gyventi dėl savęs, pirmiausia reikia gyventi dėl kitų. Tai didelio žmogaus pamoka.

„Visa tauta šiomis dienomis ištarė pačius gražiausius žodžius. Ji dovana nuo Dievo mums, tautai, jums, prezidente, dovana“, – kalbėjo dvasininkas.

„Ji buvo šalia jūsų, bet nebuvo šešėlis, ji klausėsi jūsų, bet niekada neužgožė jūsų, ji ėjo šalia jūsų, bet kartu sugebėjo daugybei žmonių tapti rūpestingumo, atjautos ir tikrosios meilės motina“, – į V. Adamkų kreipėsi kunigas.

Pasak R. Doveikos, A. Adamkienė „išlieka mums didžiausia pamoka“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Jei nori gyventi dėl savęs, pirmiausia reikia gyventi dėl kitų. Tai didelio žmogaus pamoka“, – sakė jis.

Iškilmingose laidotuvėse kalbėtos maldos, skambėjo daina „Lietuva brangi“. Specialiai velionei sukurtą dainą atliko dainininkas Justinas Jarutis ir jo sesuo Andrė Balžekienė.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

96 metų A. Adamkienė mirė sekmadienį Vilniuje po sunkios ligos.

UŽDARYTI

>

[7]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Pavieniai susirinkusieji į laidotuves atvyko su gėlėmis. Iš anksto buvo prašoma jų nenešti, o pinigus verčiau skirti labdarai. Kai kurie atvykusieji, stebėdami gabenamą karstą, šluostėsi ašaras. Viena jų – 84-erių kaunietė Marijona Lisauskienė.

Kapinėse lūkuriavusi moteris sakė asmeniškai išgyvenanti ir jaučianti didelę pagarbą poniai Almai. Anot jos, A. Adamkienė buvusi labai maloni.

„Ji labdaros dalino, ji gatvėje žmonės prakalbindavo, ji visur buvo“, – graudindamasi pasakojo M. Lisauskienė.

Filantropė ir svarbi patarėja

1927-aisiais Šiauliuose prekybininkų šeimoje gimusi A. Adamkienė Antrojo pasaulinio karo metais 1944-aisiais su šeima pasitraukė į Vokietiją, o po penkerių metų – į Čikagą Jungtinėse Valstijose.

Vokietijoje A. Adamkienė mokėsi Eikšteto gimnazijoje, kur ir susipažino su būsimu vyru V. Adamkumi, vėliau baigė filologijos studijas Erlangeno Universitete Bavarijoje.

Atvykusi į JAV ji kurį laiką dirbo laborante plieno gamyklos laboratorijoje. 1951-aisiais A. Adamkienė ištekėjo už būsimojo prezidento.

K. Vanago/BNS, Tomo Raginos, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus nuotr.

Nuo 1962-ųjų A. Adamkienė 25-erius metus vadovavo iš Amerikos lietuvių verslininko Juozo Bačiūno kartu su vyru įsigytai Tabor Farm vasarvietei, tapusiai svarbiu lietuvybės centru – čia vykdavo išeivijos organizacijos „Santara–Šviesa“ suvažiavimai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šeima grįžo į Lietuvą.

V. Adamkui 1998-ųjų sausį tapus Lietuvos prezidentu, ji netrukus įsteigė savo vardo paramos fondą rūpintis globos stokojančiais vaikais ir jam 15 metų vadovavo.

Lietuvos prezidento pareigas dvi kadencijas 1998–2003 ir 2004–2009 metais ėjęs prezidentas prisiminimuose rašė, kad užsiimti labdara A. Adamkienė apsisprendė dar vykstant rinkimų kampanijai.

Per jos vadovavimo fondui laikotarpį surinkta ir išskirstyta daugiau milijonas eurų paramos. Vėliau labdaros ir paramos fondas pavadintas „Auginkime ateitį“, jo archyvinė medžiaga perkelta į A. Adamkaus vardo biblioteką ir Butrimonių gimnazijoje Alytaus rajone įkurtą A. Adamkienės fondo muziejų.

A. Adamkienės nuomonė buvo svarbi ir politiniais klausimais. V. Adamkus teigė, kad eidamas prezidento pareigas neretai klausdavo žmonos požiūrio, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.

A. Adamkienė turėjo dvigubą Lietuvos ir JAV pilietybę.

Pastaruoju metu A. Adamkienės sveikata buvo labai silpna, ji ne kartą gydyta ligoninėje.

Balandžio pabaigoje pirmoji ponia buvo atvežta į Vilniaus universiteto Santaros klinikas, A. Adamkienei diagnozuotas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, atlikta skubi operacija. Nuo tada ji sunkios būklės gulėjo reanimacijoje.