Pusantro mėnesio valstybei platinant gynybos obligacijas, verslas ir gyventojai iš viso jų įsigijo už daugiau nei 11 mln. eurų, vien antrąja emisija – už 2,3 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.
Įsibėgėjęs Lietuvos gynybos fondas tapo pirmuoju realiu postūmiu šalies gynybos finansavimui didinti. Prie kritiškai svarbių šalies gynybos poreikių gali prisidėti kiekvienas norintis, o vienas iš būdų yra įsigyti būtent gynybos obligacijų. Per pirmąjį emisijos platinimą žmonės, verslas ir kitos organizacijos įsigijo gynybos obligacijų už 9 mln. eurų, sudaryti 1 346 sandoriai.
Gyventojai, verslas ir kitos organizacijos nuo spalio 10 dienos įsigijo 9 mln. eurų vertės pirmos emisijos gynybos obligacijų, antradienį pranešė Finansų ministerija.
Spalio 10 d. Finansų ministerijai pradėjus platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas, gyventojai, verslas ir kitos organizacijos iki šiol įsigijo 4,6 mln. eurų vertės šių tikslinių taupymo lakštų. Ministerijos duomenimis, žmonės obligacijas perka kur kas aktyviau nei įmonės.
Spalio 1 d. pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilgajam laikotarpiui, numatant tam papildomų tvarių finansavimo šaltinių.
Gynybos mokesčių paketu Seimo įteisintos gynybos obligacijos bus pradėtos leisti po spalio 1-osios, kai įsigalios Gynybos fondo įstatymas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Trečiadienį premjerei rengiant trečią politikų ir socialinių partnerių pasitarimą dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių, valdančiųjų konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad mokestiniai pakeitimai dėl to yra neišvengiami.