- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 1 d. pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilgajam laikotarpiui, numatant tam papildomų tvarių finansavimo šaltinių.
Gynybos fondo lėšos bus skirtos Krašto apsaugos ministerijos poreikiams – nacionalinei divizijai vystyti, Vokietijos brigadai priimti, kontrmobilumo priemonėms ir svarbiai ginkluotei įsigyti.
Pajamos iš mokesčių – dalies pelno, akcizų, savivaldybių savarankiškų pajamų skyrimas civilinei saugai ir metams pratęsto Solidarumo įnašo – fondą pasieks nuo 2025 m.
Jau nuo spalio 1 d. apsilankius www.gynybosfondas.lt bus galima patogiai skirti savanorišką įmoką Gynybos fondui – vos keliais paspaudimais atlikti bankinį pervedimą ar mokėjimą kortele arba sukurti periodinį mokėjimą. Prie šalies gynybos nuo spalio 10 d. galima prisidėti ir kitu būdu – paskolinti valstybei, įsigyjant gynybos obligacijų. Tiek skirti paramą, tiek paskolinti valstybei galės kiekvienas – žmonės, verslas ir kitos organizacijos.
„Vieningai susitarėme, kad kritiškai svarbiems mūsų poreikiams – Vokietijos brigadai priimti, nacionalinei divizijai vystyti ir kontrmobilumo priemonėms įsigyti – įgyvendinti reikia 3 proc. BVP finansavimo, o visus kitus poreikius, kurie viršija 3 proc. BVP ribą, sutarta įgyvendinti sukuriant patogesnes paramos galimybes ir skolinantis per gynybos obligacijas. Atsižvelgėme į visuomenės ir politinių partijų pasiūlymus ir sukūrėme priemonę, skirtą gynybos finansavimui paremti. Gynybos obligacijų galės įsigyti tiek žmonės, tiek ir verslas ir kitos organizacijos jau nuo spalio 10 d. ir taip prisidėti prie paramos valstybės gynybai“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo nuo spalio 10 d. galima ir paskolinant valstybei. Pirmoji gynybos obligacijų emisija bus platinama spalio 10–28 d., o išperkama 2025 m. spalio 29 d. Už šią naują vienų metų trukmės emisiją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų.
Gynybos fondo lėšos bus skiriamos divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingai ginkluotei, technikai ir amunicijai įsigyti, Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingai infrastruktūrai kurti, kontrmobilumo priemonėms, karinio mobilumo ir dvigubos paskirties (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams įsigyti ir vystyti ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytam civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...