Kokia yra šiuolaikinės lietuvių literatūros tapatybė? Nuo ko priklauso jos raida ir galimos perspektyvos? Kaip žodį „menas“ veikia naujausios technologijos? Ar kas nors imasi kraštutinio vaidmens, kuris padėtų išsaugoti skaitančių ir rašančių kritinę masę?