Apie tai ir kitus mūsų dienų literatūros procesus Kauno kolegijos Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje spalio 10-ąją tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Šiuolaikinė lietuvių literatūra: tarp estetikos, terapijos ir verslo“ kalbėsis ir diskutuos daugiau nei dešimt labai ryškių ir žinomų Lietuvos humanistikos asmenybių – mokslininkai, psichologai, bibliotekininkai, leidėjai ir kiti savo srities profesionalai.

Žvilgsnis į fantastiką

„Kartu su Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos kolegomis, labai džiaugiuosi, kad į konferenciją pavyko suburti nemažai ypač kompetentingų specialistų iš įvairių institucijų: Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos, Kauno Ąžuolyno bibliotekos ir vilniškės asociacijos „Slinktys“. Neabejotina, konferencijos auditorijos laukia įdomi, intriguojanti ir gili kelionė po šiuolaikinės lietuvių literatūros problematiką“, – sako konferencijos organizatorius, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos docentas literatūrologas dr. Ramūnas Čičelis.

Konferencijos plenarinę sesiją pradės vienas svarbiausių dabartinių lietuvių filosofų, antropologų, profesorius habil. dr. Gintautas Mažeikis, savo pranešime nagrinėsiantis, kaip mūsų kultūrinį mąstymą ir kūrybines industrijas veikia ateities projekcijos mokslinės fantastikos literatūroje.

Praeitis, dabartis, ateitis

Po G. Mažeikio, susiesiančio grožinio meno praeitį, dabartį ir ateitį, istorikas docentas dr. Kastytis Antanaitis apžvelgs, kaip mūsų dienų lietuvių istoriniuose romanuose kalbama apie laike nutolusius reiškinius ir asmenybes, kokie šiuolaikiniai veiksniai lemia istorijos suvokimą, perteikimą ir fantazavimą.

Plenarinę konferencijos sesiją užbaigs literatūrologas profesorius dr. Saulius Keturakis, kuris konferencijos dalyvius paskatins klausti, kas nutinka, kai grožinė literatūra yra beveik neskaitoma, koks likimas laukia romanų, apsakymų ir poezijos.

Ar nėra taip, kad šiuolaikinės literatūros kūryba ir skaitymas, priklauso nuo mūsų dienų pasaulyje vykstančių procesų, kurie įsiveržia ir į Lietuvos tikrovę?

Kūrybos laukai

Po pertraukos, komunikacijos mokslų docentė dr. Jurgita Girčienė ir Patricija Astrauskaitė konferencijos dalyvius ir publiką įves į intraasmeninės ir tarpasmeninės komunikacijos sąsajas su literatūrine kūryba.

Psichoterapeutė, poetė Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė kiek susiaurins minėtų kolegių pranešimo problematiką ir aptars poezijos ir psichoterapijos tarpusavio ryšius, eiliuoto žodžio svarbą šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Literatūrologijos doktorantės Sandros Bernotaitės pranešimas bus savitas, bet dėl to tik gilesnis, – mokslininkė gilinsis į lietuvių emigracinio romano pavyzdžius ir juose sukuriamus psichologinius, kultūrinius ir literatūrinius žmogaus asmenybės tipus.

Literatūrologė Ida Daiva Povilaitė savotiškai apibendrins šią konferencijos sesiją, klausdama, kiek mūsų literatūros suvokimas priklauso nuo paties gyvenamojo laiko ir jame vis svarbesnio posthumanistinio mąstymo: ar nėra taip, kad šiuolaikinės literatūros kūryba ir skaitymas, jos komunikacija, poveikis terapijai ir asmens psichologizavimas labai priklauso nuo mūsų dienų pasaulyje vykstančių procesų, kurie įsiveržia į Lietuvos ir lietuvių tikrovę?

Skaitytojų pasirinkimai

Atsakymo į šį klausimą versijas pateikti žada ir kultūros vadybininkė, istorikė Sigita Kupscytė, savo pranešime nagrinėsianti, kokie yra dabartiniai Ąžuolyno ir kitų šalies bibliotekų skaitytojų skaitymo pasirinkimai ir kokių iniciatyvų imasi bibliotekininkystės darbuotojai ir kaip tokias iniciatyvas įmanoma kritiškai vertinti.

Konferencijos organizatorius, literatūrologas docentas dr. R. Čičelis skaitys pranešimą apie bendrąsias šiuolaikinės lietuvių literatūros lauko tendencijas, kaip ilgus dešimtmečius gyvavusios knygų rašymo, leidybos ir skaitymo tradicijos dabar keičiasi. Jo pranešimą pagrįs arba paneigs leidėjas Juozas Žitkauskas, aptarsiantis asociacijos „Slinktys“ ypatingą vaidmenį – poezijos leidybą.

Konferencijos pabaigoje klausytojų laukia dvi staigmenos: istoriko dr. Zigmo Vitkaus pranešimas apie šiandien egzotišką indianistikos žanrą ir jo populiarumo priežastis praeityje ir visiems puikiai žinomo aktoriaus Andriaus Bialobžeskio skaitomi poeto Alvydo Šlepiko eilėraščiai.

Konferencijos organizatoriai pabrėžia: spalio 10-ąją, 10 val. „Pelėdų kalno“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaune) laukiami visi besidomintys literatūra. Įėjimas į konferenciją yra laisvas, registracija nevykdoma, renginys nemokamas.