Vilniaus taryba trečiadienį pritarė 2020 metų sostinės biudžetui – jis siekia 790 mln. eurų, arba 16,3 proc. daugiau nei 2019 metais (679,5 mln. eurų).
Šiuo metu svarstomas 2020 metų Vilniaus miesto biudžetas turėtų padidėti beveik 11 proc., iki 80 mln. eurų. Numatoma, kad miesto reikmėms savivaldybė iš viso skirs 758,9 mln. eurų.
Šiųmetė Klaipėdos piniginė bus kiek plonesnė, nei planuota. Miesto biudžetą numatoma patikslinti sumažinant jį beveik 800 tūkst. eurų. Biudžetą koreguoja keletas nesėkmingai įgyvendinamų projektų.
Vilniuje gyvenamąją vietą, lapkričio 1 d. duomenimis, yra deklaravę 575 124 asmenys, tačiau realiai gyvenančių čia yra gerokai daugiau. Sostinės savivaldybė ragina žmones deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniuje, nes nuo to priklauso, kiek lėšų kiekvienais metais patenka į miesto biudžetą.
Uostamiesčio tvarkdariai per šiuos metus jau surašė beveik 19 tūkst. administracinių nusižengimų protokolų. Didžioji dalis pažeidėjų nepaisė automobilių statymo tvarkos arba vengė sumokėti rinkliavą už stovėjimą.
Kauno miesto taryba patvirtino pagrindinį dokumentą – biudžetą. Planuojama, kad miestas šiemet išleis beveik 42 mln. daugiau, nei surinks mokesčių, tad neišvengiamai teks skolintis.
Baigiamas formuoti Kauno miesto savivaldybės biudžeto 2018-ųjų planas. Pagrindinėje miesto piniginėje numatyta šiemet turėti 315,6 mln. eurų. Tradiciškai didžiausia šios sumos dalis - 143,7 mln. eurų, arba 46 proc., viso šių metų miesto biudžeto - bus skiriama švietimo reikmėms.
Pagrindinis Kauno dokumentas – miesto biudžetas – bus svarstomas mėnesio pabaigoje. Specialistai kol kas neatskleidžia pagrindinių finansavimo krypčių ir projektų.
Keliais šimtais tūkstančių eurų susitrauks Klaipėdos biudžetas. Nors kai kurios ministerijos pastaruoju metu uostamiesčiui atseikėjo pinigų, tačiau dėl nepasiteisinusių dividendų lūkesčių iždą teks sumažinti daugiau nei 400 tūkst. eurų.