Pamenu, kiek daugiau negu prieš dvejus metus bičiulė jubiliejaus proga užsiprašė ne tik dovanos, bet ir trumpo pasveikinimo-pafilosofavimo, ką reiškia būti dvidešimt penkerių. Tarp visų tų "žiaurios tiesos" pasvarstymų, iš serijos "Dvidešimt penkeri – tai laikas, kai vienu metu gali turėti ir spuogų, ir raukšlelių", įtraukiau ir "kai tau 25-eri, jau nebėra krūvos merginų, kurias vadini draugėmis. Tiesą sakant, jau viena tikra – pasiekimas". Prabėgus keletui metų nuo minėtos šventės, galiu tik palinksėti galvą. Nes čia vienas tų atvejų, kai būni teisus, kad ir kaip to nenori. Galima net pamanyti, jog draugų skaičius – priešingai proporcingas pamatytoms vasaroms.