Koronaviruso pandemija atnešė daugybę pokyčių į darbo rinką. Apie tai – pokalbis LNK žiniose su verslo psichologu, Lietuvos verslo forumo organizatoriumi Dainiumi Baltrušaičiu.
ES ir JAV ekonomikai nuo pandemijos padarinių gelbėti metė iki šiol neregėtas sumas, skaičiuojamas trilijonais eurų. Kaip tai pakeis eilinio žmogaus gyvenimą? "Gyventojų pinigų vertės praradimas yra užprogramuotas, nes sparčiai kyla kainos – nuo metalų iki kitų elementarių dalykų", – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Valius Ąžuolas.
Ilgalaikė socialinė izoliacija ir mokymasis namuose atsiliepia vaikų emocinei sveikatai. Respublikinės Klaipėdos ligoninės vaikų psichiatrai sulaukia daugiau pacientų nei anksčiau. Tikimasi, kad sustiprinti jų sveikatą padės ir atnaujintos Dienos stacionaro paslaugos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 109,1 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,26 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,13 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė atnaujinusi veiksmų planą, numatantį beveik 40 priemonių, kuriomis bus siekiama stiprinti asmens ir visuomenės psichikos sveikatą COVID-19 pandemijos metu.
Europos dienos proga ES politikai diskutuoja, kaip turėtų atrodyti po pandemijos atsinaujinsianti Europa. Vieni sako, kad žemynui trūksta solidarumo, kiti – susikaupimo ties socialinėmis ar klimato problemomis, treti nori mažesnės centralizacijos. Tačiau apie bloko plėtrą garsiai nekalba bemaž niekas.
Australija tikriausiai iki 2022 metų pabaigos neįsileis keliautojų, penktadienį pareiškė prekybos ir turizmo ministras, naujai pasaulinei koronaviruso bangai sužlugdžius viltis dėl greito atsidarymo.
Moterų problemos nėra vienadienės ir, nušurmuliavus Kovo 8-ajai, jos niekur neišnyksta: statistika rodo, kad pandemija sustiprino esamą moterų ir vyrų nelygybę beveik visose gyvenimo srityse. ES ir pasaulio lyderės piktinasi tokia realybe, tačiau pripažįsta: permainų reikia ne tik norėti – jas reikia vykdyti.