Milžiniškos sumos

Per penkerius metus iki 2020-ųjų Europos centrinis bankas (ECB) stengdamasis paskatinti ekonomikos augimą ir infliaciją išleido maždaug 2,7 trln. eurų. Pernai pavasarį įsisiūbavus pasaulinei krizei dėl pandemijos, ECB kovo mėnesį priėmė sprendimą į Europos rinkas įlieti dar 750 mlrd. eurų. 2 trln. eurų rezervavo Europos Komisija (EK) ir ES valstybės narės. Tai – ypač didelis ekonomikos skatinimo priemonių paketas, pasak ekspertų, net didesnis už Europą po Antrojo pasaulinio karo pakėlusį vadinamąjį Maršalo planą.

Jungtinės Valstijos jau praėjusių metų gegužę pristatė 3 trln. dolerių (2,76 trln. eurų) atsako į koronaviruso krizę paketą. Tai didžiausia iki šiol suma, skirta finansuoti valstijų ir vietos lygio planus kovai su pandemija bei skubiai išmokėti pašalpas milijonams nukentėjusių gyventojų.

750 mlrd. eurų – dėl tokios skubios pinigų injekcijos ES ekonomikai gelbėti per pandemiją ECB priėmė pernai kovą.

Ekonomistai pastarųjų metų ir ECB, ir apskritai pasaulio finansinę politiką vertina nevienareikšmiškai. Lietuvoje dėl to irgi kyla diskusijų.

Prieš porą mėnesių Seimo BFK posėdyje parlamentaras V.Ąžuolas Lietuvos bankui pateikė nemažai klausimų apie tai, ar nepaleis vėjais tiek verslo, tiek paprastų gyventojų. Kiek, prasidėjus COVID-19 pandemijai, pasaulis prispausdino tuščių pinigų? Tiek Amerika, tiek Europa per krizes įprastai išleisdavo po 10 proc. tuščių pinigų, o dabar 50 proc.? Ar pinigų nuvertėjimas yra užprogramuotas? Ar pinigai nuvertėja labiau, nei kyla žaliavų kainos? Daug žaliavų prekybos yra nepadengta niekuo, kam turime ruoštis?

Bankas: pinigai netušti

Pasak Lietuvos banko ekspertų, išleisti į apyvartą pinigai netušti. Jie tiesiogiai yra padengti centrinių bankų nuperkamais skolos vertybiniais popieriais arba tinkamos kokybės užstatu (pavyzdžiui, komercinių bankų turimais skolos vertybiniais popieriais arba suteiktomis paskolomis). Krizių akivaizdoje šiomis pinigų emisijomis siekiama užtikrinti stabilų finansų rinkų ir visos ekonomikos funkcionavimą, skatinti jos atsigavimą ir potencialo panaudojimą.

"Be to, pinigų kiekio padidėjimas per krizę atspindi ne tik skatinamąją pinigų ir fiskalinę politiką, bet ir padidėjusią įmonių bei namų ūkių paklausą likvidžioms atsargoms. Ekonominei situacijai pagerėjus, šios atsargos sumažės grąžinant paskolas (atskiros šalies, pavyzdžiui, Lietuvos mastu likvidžias atsargas taip pat mažins jų panaudojimas investicijoms ar vartojimui perkant importuojamas prekes), – paaiškino Lietuvos bankas. – Centriniai bankai taip pat gali nesunkiai sumažinti išleistų į apyvartą pinigų kiekį, kai pinigų politikos požiūriu tam ateis laikas: nerefinansuodami dalies paskolų bankams; sustabdydami obligacijų pirkimą ir nerefinansuodami turimų obligacijų, kai jos išperkamos suėjus jų terminams; padidindami palūkanas už pinigų politikos operacijas ir paveikdami rinkos palūkanų normas, taip sulėtindami ūkio kreditavimą ir indėlių augimą; jei prireiktų procesą paspartinti, centriniai bankai galėtų pardavinėti turimas obligacijas rinkoje, taip išimdami pinigus iš apyvartos.

Atsižvelgdami į dabartinę ekonominę padėtį ir jos perspektyvas, pagrindiniai pasaulio centriniai bankai vis dar vykdo itin skatinančią pinigų politiką. Ekonominei padėčiai normalizuojantis ir centriniams bankams įsitikinus, kad tolesnė ekonomikos raida bus tvari, o infliacijos perspektyva atitiks kainų stabilumo tikslą, pinigų politikos pobūdis bus griežtinamas."

Išvengėme Didžiosios depresijos

Pasak buvusio Seimo BFK pirmininko A.Valio, tiek Amerika, tiek Europa per krizes įprastai įliedavo į rinką tuščių pinigų po 10 proc., o dabar 50 proc. Kaip tai paveiks finansus?

"Pažymėtina, kad pasaulio finansų krizė ir pandemija buvo ypač didelio masto sukrėtimai, lyginami su Didžiąja depresija (1929–1933 m.), – teigia Lietuvos banko ekspertai. – Centriniai bankai įvertino praeities pamokas (varžančią pinigų politiką prieš ir per Didžiąją depresiją), todėl per pastarąsias krizes jų atsakas buvo gerokai ryžtingesnis. Centriniai bankai neturėjo daug erdvės mažinti palūkanų lygio, tačiau tai kompensavo plataus masto obligacijų pirkimo programomis ir ilgalaikio skolinimo operacijomis. Tai reikšmingai padidino centrinių bankų balansus. Kartu su anticikline fiskaline politika skatinamoji pinigų politika labai sušvelnino ekonomikų nuosmukius, palyginti su Didžiosios depresijos padariniais, kai pagrindinių Vakarų šalių ekonomikos smuko 23–46 proc., o nedarbas išaugo iki 23–33 proc."

Šie centrinių bankų veiksmai esą nesukėlė spartesnės, nei siekiama, infliacijos. Atvirkščiai, per pastarąjį dešimtmetį pagrindiniai centriniai bankai kovojo su priešingo pobūdžio iššūkiu – pernelyg žema infliacija, palyginti su pinigų politikos tikslais.

Lietuvos banko teigimu, nors jau daugiau nei penkerius metus Eurosistema vykdo itin skatinamojo pobūdžio pinigų politiką, dėl įvairių priežasčių faktinė infliacija euro zonoje buvo ir vis dar yra pastebimai žemesnė nei siekiamas jos lygis. Prognozėse numatomas šiek tiek spartesnis, bet nuosaikus kainų augimas euro zonoje 2021 m. dėl laikinų veiksnių: pasiūlos vadinamojo butelio kaklelio laikinų efektų, mokesčių Vokietijoje, krepšelio svorių peržiūros, bazės efektų. Tačiau tiek euro zonos, tiek ir pasaulio ekonomika dar neveikia visu pajėgumu, nedarbas vis dar yra didelis, darbo užmokestis daugelyje regionų ir toliau kyla vangiai, todėl grynoji infliacija tebėra maža, ir bendroji infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl sumažės žemiau 2 proc.

Teigiama, kad Lietuvoje situacija yra šiek tiek kitokia. Mūsų ekonomika per pandemiją patyrė gerokai švelnesnį nuosmukį. Iš dalies dėl to darbo užmokestis toliau sparčiai kilo, o infliacija buvo truputį didesnė nei vidutinė euro zonoje. Prognozuojama, kad ji toliau bus nuosaiki ir 2021–2023 m.

Norima esamą situaciją parodyti gražesnę

Valius Ąžuolas. / K. Kavolėlio / Fotobanko nuotr.

– Ar tenkina Lietuvos banko atsakymai, ar pakeitė jūsų nuomonę apie pasaulio pinigų politiką? – dienraštis klausė parlamentaro V. Ąžuolo.

– Aptakūs. Norima esamą situaciją parodyti gražesnę. Deja, bankas neatsakė, kas nutiks, kai pasaulyje spausdinamas iki šiol neregėtas pinigų kiekis (ES, JAV ir kitos šalys paleido net 50 proc. tuščių pinigų). O gali nutikti didžiulis turimų pinigų nuvertėjimas – net iki 50 proc. Per ankstesnes krizes būdavo papildomai prispausdinama tik iki 10 proc. jų. Ir, pasibaigus krizėms, išimdavo iš rinkos, tad nebūdavo prielaidų nuvertėjimui.

Dabar pinigų vertės praradimas yra užprogramuotas, nes sparčiai kyla kainos – nuo metalų iki kitų elementarių dalykų.

– Tačiau Lietuvos bankas teigia, kad didžiulis pagalbos ekonomikai paketas padėjo išvengti Didžiosios depresijos padarinių.

– Taip. Bet kas už tai sumokės?

Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ES vadovų tiesiai paklausė, kas bus įliejus tokias milžiniškas sumas. Kitaip tariant: kas sumokės už tuos tuščius pinigus? Realiai sumokės indėlininkai. Nes jų pasidėtos į bankus ir šiandien nenaudojamos lėšos netenka vertės.

JAV ir ES šalys džiaugiasi, kad pernai (ir šiemet) išvengėme Didžiosios depresijos, bet po metų už viską sumokės nuvertėjusiais pinigais eiliniai žmonės. Būtent jie išsprendžia koronaviruso finansų problemą.

Liūdniausia, kad Estija bando sušvelninti smūgį savo gyventojams, o mes ne. Estai žmonėms leido išsiimti pinigų iš privačių pensijų fondų, jei sumos nesiekia 10 tūkst. eurų. Arba su šiomis lėšomis pereiti į valstybinę pensijų sistemą, arba jas panaudoti savo reikmėms dabar. Tai ir yra dalinis žmonių pinigų gelbėjimas. Šiandien, tarkime, už 10 tūkst. eurų gali nupirkti tam tikrą kiekį kažkokių prekių, o jau po metų ši suma gali būti 20–30 proc. nuvertėjusi.

– O ką mažytė Lietuva gali pakeisti milžiniškoje pasaulio pinigų politikoje?

– Stebina ES, ECB, atskirų valstybių centrinių bankų pozicija. Žinoma, gal ir nieko nepakeisime, bet reikėtų žmonėms pasakyti teisybę: "Mielieji jūs dabar saugote santaupas, tačiau jos 20–30 proc. nuvertės."

Ir tas procesas jau vyksta. ES, JAV išmetus daugybę pinigų į rinką ėmė trūkti prekių. Atsirado deficitas ne dėl to, kad viena ar kita gamykla per karantiną keletą mėnesių nedirbo. Trūkumas yra natūralus dėl didelio prekių poreikio. Žmonės įvairiomis formomis gavo daugiau pinigų, daugiau perka. Kainos kyla – pinigai nuvertėja.

Metalai pabrango 50–70 proc., kitos medžiagos – 30–50 proc., yra tokių, kurių kainos šoktelėjo ir dvigubai. Vadinasi, jei perki tas prekes, tavo pinigai šiandien jau yra nuvertėję.

Lietuvos bankas sako, kad būsto burbulo nėra. O žmonės mato jį didesnį nei 2008 m. Pabandykite didžiuosiuose miestuose nusipirkti nekilnojamojo turto, rasite tik už kosminę kainą. Blogiausia, kai sakome, kad nieko nevyksta, nieko nėra, būkite ramūs.