Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pirmadienį dalyvavusi konferencijoje „Parengtis 2050-iesiems – įrodymais grįsti sprendimai ir valdysena Lietuvos ateičiai“, pažymėjo, kad esamas teisėkūros modelis gana gerai tiko prieš 10–30 metų, nes apsaugojo mūsų tik ką sukurtą ir tvirtėjančią valstybę nuo interesų grupių užvaldymo, tačiau nebetinka dabar.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį pranešė registravusi pirmuosius asmenis, siekiančius daryti įtaką teisėkūrai – įtakdarius, kurių statusas įstatymais įteisintas tik šiemet.
Situacija, kai Seimo nariai užregistruoja įstatymų projektus, tačiau nevertina, kokias pasekmes jie gali sukelti, kelia neviltį kai kuriems verslo sektorių prižiūrėti turintiems specialistams.
Vertinant Seimo narių darbą viešojoje erdvėje dažniausiai mirga skaičiai: kiek kas panaudojo parlamentinei veiklai skirtų lėšų, kiek per posėdžius pasisakė ar patylėjo, kiek pataisų ar naujų teisės aktų projektų pateikė. Ar tikrai turėtume tais skaičiais džiaugtis?
Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios, kad už lobistinę veiklą visuomenei atsiskaitytų visi, kas ją vykdo, nepriklausomai nuo organizacijos, kurioje eina pareigas, teisinės formos, kelia abejonių dėl savo tikslingumo.