Sveikindamas Konstitucijos 28-osioms metinėms skirtos konferencijos dalyvius šalies vadovas siūlė vykstančių Seimo rinkimų kontekste atkreipti dėmesį į iš Konstitucijos kylančius reikalavimus teisėkūrai, ir visų pirma – jos kokybės klausimą.

„Man pačiam teko ne kartą susidurti su nekokybiška teisėkūra. Jau per pirmąsias 12 kadencijos dienų vetavau tris įstatymų pataisas. Nepaisant mano komandos pastangų rasti bendrą kalbą su Seimo nariais, šią kraštutinę priemonę ir vėliau teko dar ne kartą panaudoti“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovas tvirtino, jog iš vetuotų įstatymų didžiąją dalį jis grąžino Seimui „ne iš principinių sumetimų, bet dėl to, kad tiesiog neatitiko teisėkūros kokybės reikalavimų“.

Nekokybiškos teisėkūros problema jau seniai bado akis visiems Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojams.

„Nekokybiškos teisėkūros problema jau seniai bado akis visiems Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojams. Priekaištauti Seimui, Vyriausybei, atskiriems ministrams dėl priimamų ir keičiamų teisės aktų gausos tapo savotiška politine ir teisine mada“, – prezidentas sakė kalboje, kurią išplatino Prezidentūra.

G. Nausėda taip pat kritikavo parlamentą, kad nepaisant Konstitucinio Teismo suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos vis dar iki galo nenutraukta „ydinga „tradicija“ ypač svarbius klausimus Seime spręsti skubos arba ypatingos skubos tvarka, taip užkertant kelią subalansuotam ir racionaliam sprendimui priimti“.

„Sprendimų ar bent pastangų reikšmingai pagerinti Lietuvos teisėkūros proceso kokybę iki šiol būta gerokai mažiau nei tuščios retorikos. Akivaizdu, kad būtiniems pokyčiams reikalinga stipri politinė valia, tačiau ji randasi pamažu ir nevienodai pasireiškia skirtingose valdžios institucijose“, – savo kalboje teigė šalis vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad rengiamų teisės aktų poveikio vertinimas neretai atliekamas formaliai arba iš viso neatliekamas.

„Formalistinis požiūris tampa priedanga teisės aktams, kurie būna neskaidriai suderinti ir tarnauja siauriems interesams, atsirasti. Vis dar matome atvejų, kai įstatymai priimami ar keičiami pagal konkretų atvejį, asmenį ir rinkimų kampanijos logiką, paskubomis, ne tik nediskutuojant su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, bet ir ribojant jų galimybes sureaguoti“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Su tuo susijusi tendencija – ypatingas mūsų parlamento aktyvumas teisėkūros srityje. Esame išskirtiniai visoje Europoje, tačiau vargu, ar tuo galime džiaugtis ir  didžiuotis. Kiekvieną kadenciją Seimas priima vis daugiau įstatymų ir kitų teisės aktų, kas tikrai nepagerina jų kokybės“, – teigė prezidentas.