Siekiant pagerinti vietinės reikšmės kelių būklę, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai siūlo leisti savivaldybėms pačioms nuspręsti, kokio remonto jiems reikia.
Prie Marijampolės atidarytas dar vienas naujutėlis magistralės „Via Baltica“ ruožas. Viso kelio iki Lenkijos dar teks palaukti. Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams, sako, kad dirbama lėtokai.
Nors pastaraisiais metais, regis, gyvename apsupti kelių remonto, bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka prasta ir tik blogėja. Keliams ir tiltams sutvarkyti, anot asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, per ateinančius ketverius metus reiktų iki 8 mlrd. eurų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina besidžiaugiantis prezidento Gitano Nausėdos kritika Lietuvos kelių būklei. Anot jo, šalies vadovas akcentuodamas problemą leidžia išryškinti situaciją.
Antrai kadencijai išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai teigiant, jog kelių plėtra ir priežiūra turės būti naujos kadencijos Vyriausybės prioritetas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog verslas tikisi, kad dalis pinigų iš siūlomo pakelti kuro akcizo bus skirti kelių priežiūrai ir remontui.
Už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“, šiemet suplanavusi didelės apimties kelių ir jų infrastruktūros atnaujinimo darbų, prašo eismo dalyvių kantrybės.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiuo metu Lietuvoje yra 25 proc. neasfaltuotų valstybinių kelių. Anot jo, valstybinis tikslas yra sumažinti šį rodiklį iki 18 proc.
Vyriausybė trečiadienį paskirstė šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Iš jų 40 mln. eurų numatyta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui.
Klaipėdos rajono gyventojus šiurpina Lietuvos automobilių kelių direkcijos požiūris į jų valdomus kelius. Veiviržėnuose trečią žiemą gyventojai lauks nuslinkusio skardžio su visu keliu remonto. O centrinė įvaža į Gargždus gali taip ir likti – pusiau skusta, pusiau lupta.