Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jonavoje praėjusią parą fiksuotas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – jis viršijo vidutinę ribinę vertę, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Nuo penktadienio labiau atšalus orams ir suintensyvėjus kūrenimui, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas visuose šalies miestuose.
Iki šio sekmadienio Iš 10899 užsikrėtusių COVID-19 infekcija kauniečių 4184 jau laikomi pasveikusiais. Deja, 96 buvę infekuoti žmonės, kaip skelbia miesto savivaldybė, jau yra mirę nuo koronaviruso, dar 31-as užsikrėtęs asmuo muo mirė dėl kitų priežasčių.
Lietuvos gyventojai nuo 20 iki 30 metų labiausiai norėtų gyventi privačiuose namuose bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus Vilnių – tai parodė „Luminor“ banko atlikta apklausa. Panaši tendencija ir Latvijoje – čia 40 proc. jaunimo nori gyventi nuosavame name aplink Rygą, tuo tarpu net trečdalis jaunų estų nori gyventi kaimo name. Tačiau visose Baltijos šalyse didžioji dauguma jaunimo nusiteikę geriau mokėti būsto paskolą nei nuomą.
Nuo pavėžėjimo iki išnuomojamų lovų – visa tai šiandien apibendrintai vadinama dalijimosi ekonomikos pavyzdžiais. Tai toks verslo modelis, kai dažniausiai pasitelkiant mobiliąsias programėles vartotojai keičiasi prekėmis ir paslaugomis arba pasitelkia technologijas mažiau naudojamiems ištekliams pritaikyti. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė pažymi, kad nors ateityje tokių paslaugų tik daugės, netrūksta ir problemų.
Kad ir koks išmanus didmiestis būtų, visą jo potencialą gali nubraukti neefektyvus kelių tinklas, verčiantis gyventojus leisti laiką spūstyse. Todėl miestų planuotojai kartu su technologijų bendrovėmis ieško sprendimų, leidžiančių realiu laiku stebėti automobilių judėjimą ir padedančių planuoti eismo srautus.
Šių metų pirmą pusmetį Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pasaulio žiniasklaidos antraštėse buvo paminėti daugiau nei 10 tūkst. kartų, o socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“) – daugiau nei 23 tūkst. kartų. Miestų veidus daugiausia formavo pranešimai apie šalies vidaus ir užsienio politiką, socialines ir kultūrines iniciatyvas, eksportą ir investicijas.
Praėję keleri metai nemažų investicijų pritraukusiai Lietuvai buvo auksiniai, tačiau mažesni miestai gali niekada nepritraukti didelių investuotojų, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Prahoje kinai kryžių nevartys ir viešosios nuomonės nediktuos. Tai dar kartą patvirtinta savaitės pradžioje, kai Čekijos sostinės meras Zdenekas Hribas iš antiisteblišmento Piratų partijos pasirašė miesto partnerystės susitarimą su Taivano sostine Taibėjumi.
Lietuvoje gyvenamąją vietą yra deklaravę virš 3 mln. žmonių, skelbia Registrų centras. Palyginti su 2018 metais, jų skaičius sumažėjo 2,7 tūkst. iki 3,03 mln.