Alaus gamybos technologijos per kelerius pastaruosius dešimtmečius labai ištobulėjo, gamybos procesas sutrumpėjo, tačiau prieš daugybę metų ištobulinti kai kurių alaus rūšių skoniai nė kiek nepasikeitė.
„Jei tiesiog pasakytume, kad eksportuojame į Aziją ir Afriką, nepasakytume nieko, nes šiuose pasaulio kraštuose yra galybė valstybių ir jos visos viena nuo kitos skiriasi lyg diena ir naktis“, – sakė Raimundas Laurikėnas, UAB „Švyturys – Utenos alus“ eksporto vadovas.
Kad verslas klestėtų, reikia ne tik gerų vadovų ir lojalių darbuotojų, bet ir visuomenės palaikymo, įsitikinusi didžiausia šalies aludarė „Švyturys-Utenos alus“, šiemet mininti 240 metų „Švyturio“ daryklos įkūrimo jubiliejų.
Nors senamadiškesni alaus mėgėjai dažnai pripažįsta tik tradicinius, šimtmečiais tobulintus šio gėrimo skonius, situacija sparčiai keičiasi ir šiandien toks požiūris yra retesnis, nei atrodo. Aludaris Mažvydas Matukas sako, kad jau nieko nebestebina nei aluje juntamas egzotinių vaisių, nei morkų pyrago skonis, o Lietuvos aludariai, drąsiai eksperimentuodami su įvairiais alaus skoniais, galėtų pamokyti ne vienos pasaulio šalies gamintojus.
Kitąmet pažymint 140-ąsias Baltojo švyturio įžiebimo Šiauriniame mole metines, Klaipėdos ir Neringos savivaldybės 2024-uosius rengiasi paskelbti Švyturių metais.
Po pastarojo remonto praėjus 27 metams, šiemet rudenį Klaipėdos švyturys vėl turėjo būti renovuojamas. Šį navigacinį objektą valdanti Lietuvos transporto saugos administracija po atnaujinimo jį planavo atverti ir visuomenei. Tačiau darbai įstrigo, nes lig šiol nepatvirtintas darbo projektas.
Nealkoholiniam alui gėrimų rinkoje kelią skinantis vis greičiau, lietuvių pamėgto nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ istorija artėja prie solidaus jubiliejaus. Receptui, iš kurio vėliau pašalinamas alkoholis, tuoj sukaks 30 metų. Jis užrašytas dar 1995-aisiais, kai aludariai išvirė pirmą tokią partiją.