Vieniems Velykos – artimųjų bendrystė, dar viena proga išvysti seniai matytus veidus, susėsti prie vieno stalo, nuoširdžiai pasikalbėti. Kitiems – šventų ritualų seka, pradedant gavėnios priesakų laikymųsi ir baigiant Didžiojo Velykų tridienio pareigomis. Mūsų pašnekovai dalijasi savo šeimos tradicijomis.
Filipiniečių švenčiamos Velykos anaiptol neprimena lietuviškų. Didįjį penktadienį šioje šalyje vyksta Biblijos laikų dramos atkartojimo ritualai. Apsisprendusieji gali patirti tas pačias kančias, kurias kažkada iškentėjo ir Jėzus Kristus, miręs ant kryžiaus.
Tik apie penki milijonai žmonių visame pasaulyje gimė vasario 29-ąją. Tikimybė gimti šią dieną – viena iš 1 461. Be to, keliamaisiais metais gimę kūdikiai vadinami „šuolininkais“, daugelis jų priklauso socialiniuose tinkluose egzistuojančiai Keliamųjų metų kūdikių garbės draugijai.
Meilė – universali kalba, o jos išraiškos formos įvairiose pasaulio šalyse skiriasi. Vienose įsimylėjėlių diena švenčiama kiekvieną mėnesį, kitose – tik vasario 14-ąją. Šia proga keičiamasi dovanomis: baltomis gėlėmis, juodu šokoladu, meilės laiškais ar net išdrožinėtais mediniais šaukštais.
Šiemet tradicinis Sausio 15-osios garbei skirtas žygis bus šiek tiek kitoks ir vyks kiek vėliau nei įprasta. Tikėtina, kad šiemet nakties žygyje dalyvauti norės ne mažiau žygeivių nei ankstesniais metais.
Artėjant Kalėdoms, uostamiesčio parapijų kunigai pastebi kintančią tradiciją – kunigų kalėdojimas tampa ne toks populiarus. Gyventojai vis uždaresni, mažiau pasitiki ne tik dvasininkais, bet ir apskritai nepažįsta daugiabučiame name gyvenančių kaimynų.
Atviručių siuntimo apimtis kalėdiniu ir naujamečiu laikotarpiu sparčiai menksta. Kadangi nuo kitų metų pradžios pašto įkainiai siuntoms ir laiškams šalies viduje keliami dar vidutiniškai 20 proc., tikėtina, kad ši tradicija netrukus visiškai sunyks.
Svarbiausia didžiųjų metų švenčių vakarienė ir Kūčių stalo ruošimas įgyja naujas tendencijas – tradicinius patiekalus keičia ir iš svetimų kultūrų atkeliavęs, ir greitai paruošiamas maistas. Simboliniai patiekalai – kūčia ar aguonpienis – ant Kūčių stalo pasirodo vis rečiau, o vietoj pasibuvimo namuose žmonės jau renkasi restoranus.