Sėdžiu tradicinėje norvegiškoje miško trobelėje samanotu stogu. Viena miško glūdumoje, saviškius išleidusi žvejoti, ir mąstau, kodėl nė karto maždaug per 30 sąmoningų savo gyvenimo metų nesugalvojau aplankyti Norvegijos sostinės Oslo, viliojančios vos 30–50 eurų vertės skrydžiais. Kodėl dalykai, esantys čia pat, tavo panosėje, atrodo mažiau verti dėmesio nei tolimi žemynai ir jų gyventojų kultūros tradicijos?