Trečiadienį Seime bus svarstomas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo priedo pakeitimas ir papildymas nauju straipsniu. Priėmus įstatymo pataisą būtų įteisintas „tuščių laikmenų apmokestinimas“.  Naujos pataisos oponentai tvirtina, kad teigiamas parlamento sprendimas privers lietuvius pirkti užsienyje.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė Kaetana Leontjeva priekaištauja, kad ruošiant įstatymo pataisas nebuvo atlikti tyrimai, kurie įvertintų naujo mokesčio pasekmės.

Ekonomistė tvirtina, kad „tuščių laikmenų apmokestinimas“ privers lietuvius prekes įsigyti užsienio šalyse, kurios šio mokesčio netaiko. Tokiu būdu nukentėtų vietos verslas, o kartu ir šalies biudžetas.

Taip pat specialistė įsitikinusi, kad įstatymo pataisa pažeidžia visų autorių teises.

„Įstatymo nuoroda, kad leidžiama legaliai atgaminti vieną kūrinio kopiją, pažeidžia ir tų autorių, kurie nori uždrausti kopijavimą, ir tų, kurie nori leisti atgaminti kūrinius teises“, - aiškino K.Leontjeva.

Pasipiktinimas dėl trečiadieninio įstatymo svarstymo pasigirdo ir iš mokytojų stovyklos. Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos atstovas Aidas Žandaris teigė, kad įstatymo pataisa kris ant visos švietimo sistemos.

„Laikmenos šiandieninėse mokyklose – pagrindinė darbo priemonė mokytojams ir mokiniams. Šis mokestis iš pradžių atrodo ir ne didelis, bet ar švietimo sistema galės susigrąžinti šį mokestį? Įstatyme susigrąžinimo mechanizmas siūlomas, bet ar mokyklos dėl šimto lito pildys daugybę popierių ir kreipsis į LATGAA, kad jiems būtų grąžintas mokestis“, - svarstė A.Žandaris.

Mokytojas teigė, kad mokyklose būtent informatikos specialistams priskirta pareiga šviesti mokinius apie autorines teises. „Ko mes nebegalėsime paaiškinti vaikams po įstatymo pataisos priėmimo? Kuo skirsis kopijavimas asmeninėms reikmėms nuo piratavimo? Projektas šios takoskyros nepaliks. Siūlyme teigiama, kad priėmus pataisą bus leidžiama asmeninėms reikmėms atkurti bet kurį kūrinį“, - klausė A.Žamdaris.

Pasak mokytojo, įstatymo pataisa pasenusi ir tinkanti analoginiam amžiui, bet ne skaitmeninei dabarčiai.

Nusiskundimai sklinda ir iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos, kurios atstovai piktinasi, kad įstatyme neminimos kompiuterinės programos, mokslo kūriniai.

„Infobalt“ atstovas Vytautas Vitkauskas pasakojo, kad karas dėl laikmenų apmokestinimo tęsiasi jau apie 7 metus. Jo teigimu, šiuo metu tam tikros interesų grupės nori kuo greičiau „prastumti“ įstatymą, kuris atneštų autorių teises atstovaujančioms asociacijoms apie 10 mln. litų papildomų pajamų.

„Yra žinoma, kad apie trečdalis LATGAA surenkamų mokesčių pasilieka pačioje asociacijoje kaip administravimo kaštai. Dar dalis mokesčių išeina už Lietuvos ribų – užsienio atlikėjams. Lietuvos atlikėjams lieka apie 40 proc. Visų pirma mes keliame tokio mokesčių paskirstymo tvarką bei neskaidrumą“, - kalbėjo V.Vitkauskas.

Nepatenkintieji Seimui pateiktomis įstatymo pataisomis teigia, kad tuščių laikmenų apmokestinimas privers mokesčių  mokėtojus tą patį mokestį mokėti kelis kartus.

Pavyzdžiui, nufilmavus vaizdą iš gimtadienio, įsirašius jį į kompiuterį, perkėlus į kompaktinį diską ir parodžius draugams per televizorių mokestis būtų sumokamas įsigijus visus išvardintus prietaisus. Pasirodo, pagal įstatymo pataisą mokestis kristų ne tik ant kompaktinių diskų, USB laikmenų, bet ir kompiuteriams, grotuvams, kietiesiems diskams ir t.t.

„Infobalt“ ES reikalų vadovė Vilma Misiukonienė abejoja įstatymo projekto paruošimo skaidrumu. Pasak pašnekovės, įstatymas buvo paruoštas Kultūros ministerijos ir į Seimą pateko ne pateikus Vyriausybei, o per Seimo narį. Taip pat moteris kelia šio įstatymo atitikimą su tarptautine teise. „Prieš metus Europoje vykusioje byloje buvo konstatuotos išvados, kad neturi būti apmokestinama verslo reikmėms skirtos laikmenos ir įranga“, - aiškino V.Misiukonienė.

Spaudos konferencijoje dalyvavę įstatymo pataisos teisingumu abejojantys asmenys teigė, kad jiems nebuvo suteikta galimybė diskutuoti ir išsakyti alternatyvų su įstatymo pataisos rengėjais.

Tuo metu Lietuvos gretutinių teisių asociacija „Agata“, suinteresuota įstatymo pataisa, teigia, kad „šalies kūrėjai ir kūrybos pramonė ragina parlamento narius nepasiduoti skirtingų interesų grupių spaudimui“.

„Demokratinėje valstybėje kiekviena interesų grupė turi teisę ginti savo poziciją ir siekti sau naudingiausių sprendimų. Tačiau kartais tai peržengia paprasčiausio padorumo ribas. Tikime, kad parlamentarų nesuklaidins jiems asmeniškai ar per kai kurias žiniasklaidos priemones skleidžiama dezinformacija ir jie priims išmintingą sprendimą“, - „AGATA“ spaudos pranešime cituojamas aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Pranešime tvirtinama, kad „šio įstatymo projekto priešininkai – didžiosios Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės bei joms atstovaujanti asociacija – nepaisydama to fakto, kad visoje ES kompensacinį atlyginimą moka didmenininkai, jau nuo 2008 m. atlyginimo mokėjimo naštą bando perkelti smulkiesiems verslininkams“.

„Dar prieš įvedant kompensacijas už CD/DVD diskus 2004 metais laikmenų importuotojai aiškino, kad šie brangs. Tačiau dabar jie kainuoja kelis kartus pigiau nei anuomet. Esame tikri, kad taip bus ir su kitomis laikmenomis. Vis dėlto asmenys, importuojantys laikmenas už kelis litus ir parduodantys už keliasdešimt litų, to nenori pripažinti“, – sako A. Masalskytė, AGATA direktorė.