- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors nei mažėja nedarbo lygis, nei auga atlyginimai, komerciniai šalies bankai skaičiuoja vis gausesnį būsto paskolų derlių.
Jau dabar jų išduodama penktadaliu daugiau nei prieš metus, o kitais metais šis procesas turėtų dar labiau įsibėgėti, pirmadienį praneša dienraštis "Lietuvos rytas".
Įsibėgėjanti bankų konkurencija besiskolinantiems teikia vilčių, kad sąlygos ims gerėti kliento naudai, tačiau klientai susidūrė su kita bėda: neįmanoma rasti tinkamo būsto. Be to, pardavėjai jau mano, kad kainos nebekris, todėl nusiteikę laukti, kol jos ims kilti.
"Klientams labai sunku rasti tinkamą būstą. Naujos statybos butų beveik nėra, senos statybos būstų kainos labai nevienodos. Tie, kurie gali būsto nepardavinėti, jo ir neparduoda, nes kainos pasiekė dugną", - sako "Nordea" mažmeninės bankininkystės vadovas Jaunius Marinskas.
Tuo tarpu bankininkams galvos skausmo dėl anksčiau išduotų būsto kreditų nemažėja, nes beviltiškų paskolų dalis nemenksta.
Didžiųjų šalies bankų - SEB, "Swedbank", "DnB Nord" - indėlis į naujas būsto paskolas nuo ikikrizinių laikų beveik nepasikeitęs. Kartu jie užima beveik du trečdalius rinkos.
Tačiau, palyginti su ankstesniais laikais, į lyderių sąrašą įšoko ir bankas "Nordea", beveik du kartus padidinęs savo rinkos dalį. Tuo tarpu vienas iš ankstesniųjų paskolų lyderių "Danske" vis dar lūkuriuoja.
Vidutinis paskolos dydis šiuo metu yra apie 150 tūkst. litų. Tai bene perpus mažiau nei prieš trejetą metų. Mat sumažėjo ir kainos, ir klientai jau ateina į banką sukaupę savo lėšų.
Dauguma paskolų imama eurais. Vidutinė banko marža yra apie 2,4-2,6 proc., tačiau pastaruoju metu ji mažėja.
Tiesa, ji kol kas gerokai didesnė nei prieš sunkmetį, kai maržos buvo kritusios iki maždaug 0,6 procento.
Kitais metais, pagal įvairias prognozes, naujų būsto paskolų turėtų būti išduodama daugiau - 150-200 mln. litų per mėnesį. Tačiau to nepakaks, kad visiškai atsigautų statybos.
Šiuo metu būsto paskolų per mėnesį išduodama 4-6 kartus mažiau nei 2008-aisiais.
Šių metų viduryje prasidėjo lėtas atsigavimas. Dabar būstams įsigyti per mėnesį suteikiama apie 100 mln. litų.
Bankų atstovai laukia, kad kitąmet jų vertė pakils dvigubai - iki 150-200 mln. litų.
"Jei ekonomika ir toliau augs, perspektyvos vėl gerės, atsiras ir noras skolintis. Dabar skolinasi tie, kuriems būsto reikia gyventi, o ne spekuliantai. O norinčių pagerinti savo sąlygas daugėja", - sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP8
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...