Klausimas, „kaip teisingai reikia gerti alų“, iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek keistokas. Tačiau XIX a. Europoje tiek tarp aludarių, tiek tarp šio gėrimo mėgėjų užvirė karšta diskusija, kuri nerimsta iki šiol – iš kokios talpos alų gerti yra „teisingiausia“? Jeigu vieniems tokie svarstymai primena kalbas, kuria kelio puse – dešine ar kaire – yra geriau važiuoti, kiti gi į tai žvelgia rimčiau. Beje, į šiuos debatus „įsivėlė“ net tokie žymūs veikėjai kaip Napoleonas Bonapartas.

Kuo kaltinami prancūzai?

XIX a. visoje Europoje aktyviai kūrėsi didieji alaus bravorai, savo vardą išsaugoję ir iki šių dienų, alaus gamyboje pradėta taikyti fermentacija ir atrastos naujos šio gėrimo rūšys. Ne išimtis ir Lietuva – 1853 m. pradėjo veikti viena pirmųjų ne tik mūsų šalyje, bet ir Rytiniame Baltijos jūros regione pramoninių alaus daryklų – bravoras „Volfas Engelman“. Tuomet susiformavo ir ne viena alaus vartojimo tradicija.

Dar prieš mūsų žemyne aktyviau paplintant pramoninei aludarystei, Europoje buvo žinomas alaus matavimo vienetas pinta. Tradicinę alaus pintą sudaro 0,568 litro arba pusketvirto gurkšnio daugiau negu gėrimo yra pusės litro talpoje. Ji kilo iš Didžiosios Britanijos, tačiau greitai paplito ir kitose žemyno dalyse bei už jo ribų.

Tačiau pavojus pintai iškilo XVIII a. pabaigoje, kuomet po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos valdžią perėmė

Napoleonas Bonapartas. Jis užsibrėžė visoje savo imperijoje įversti metrinę sistemą. Tai reiškė, kad pasikeis ne tik, pavyzdžiui, ilgio matavimo vienetai, bet ir Europos alaus mėgėjai turės pamiršti pintą, o vietoj to alų gurkšnoti iš litrinės ar puslitrinės talpos indų.

„Indai, iš kurių geriamas alus, ar tradicinės talpos yra labai svarbi šio gėrimo vartojimo kultūros dalis. Kuomet devynioliktajame amžiuje prancūzai įvedė metrinę sistemą, jie pažeidė ilgus metus galiojusią dalies Europos alaus vartotojų tradiciją. O alaus mėgėjo atžvilgiu pintos talpa yra „teisinga“, nes leidžia ilgiau gurkšnoti alų negu iš pusės litro talpos, kuri vis dar dažnai sutinkama ir Lietuvos baruose“, – pasakojo Petras Sadovskis, bravoro „Volfas Engelman“ vyriausiasis aludaris.

Beje, dalis alaus mėgėjų, ypač gyvenančių Britanijoje ir buvusiose jos kolonijose – vieni juokais, kiti rimčiau teigia, kad Didžioji Prancūzijos revoliucija „kalta“ dėl pintos panaikinimo. Juk po jos į valdžią atėjo Napoleonas, kuris visus skysčius įsakė matuoti litrais arba puslitriais.

Teisingas kiekis sugrįžta

Prieš 160 metų, kuomet Lietuvoje pradėjo veikti bravoras „Volfas Engelman“, Europoje kaip tik buvo įgyvendinti pokyčiai, susiję su metrinės matavimo sistemos pakeitimu. Beje, tuo laiku bravoro aludarių išvirtą alų jau buvo ragavę ne tik lietuviai, bet kiti europiečiai. Pavyzdžiui, jau 1872 m. daryklos „I. B. Volfas“, vienos iš bravoro pirmtakių, alus buvo apdovanotas aukso medaliu Mintaujos (dabartinė Jelgava, Latvija), o vėliau ir Paryžiaus parodoje.

Tad bravoro savininkus ir aludarius neabejotinai turėjo pasiekti diskusijos apie pintą. Beje, tai, kad alus turi būti pilstomas į pusės litro ar litrines stiklines arba bokalus sukėlė daug šurmulio Europos užeigose. Kai kurie jų lankytojai buvo įsitikinę, kad metrinė sistema buvo įvesta tik todėl, kad taip yra sukčiaujama ir užeigų savininkai nori iš jų atimti jiems teisėti priklausantį papildomą alaus kiekį.

Britai vieninteliai Europoje neperėmė metrinės sistemos, tad natūralu, kad ir toliau alų ragavo ir matavo tik pintomis. Tačiau įdomu tai, kad kai kuriose šalyse, kur visi nauji matavimo vienetai buvo priimti, alaus mėgėjai liko prie tvirtos nuomonės, kad pinta yra „teisingiausia alaus talpa“. Pintą iki šių dienų taip pat išlaikė Airija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija. Taip pat alus į pintos talpas tradiciškai pilstomas ir kai kuriose Centrinės Europos dalyse, pavyzdžiui, tam tikruose Vokietijos ir Šveicarijos regionuose.

160 metų veiklos sukaktį mininčio bravoro „Volfas Engelman“ aludariai Lietuvoje nusprendė šio gėrimo mėgėjams grąžinti tradicinę – „teisingą“ alaus talpą. Todėl bravoras pirmasis šalies rinkoje pradėjo savo virtą alų pilstyti į pintos talpos skardines ir butelius. Iki tol Lietuvoje alus vartotojus pasiekdavo tik pusės, vieno, pusantro ir dviejų litrų talpose.

„Mūsų bravoras visuomet siekė išlaikyti geriausias tradicijas, o kartu diegti naujoves rinkoje. Sprendimas pristatyti alų pintoje leido grąžinti vartotojams kažkada jiems teisėtai priklausiusį alaus kiekį. O patys alaus mėgėjai teigiamai įvertino šį žingsnį. Vos tik pasirodžiusi „Bravoro pinta“ Lietuvoje sulaukė keturis kartus didesnio populiarumo negu buvo prognozuota iš pradžių. Tai rodo, kad toks alaus matavimo vienetas yra teisingas“,  – sakė bravoro „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.