Skolos smaugia Lietuvos ūkininkus – Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad pradelstos skolos siekia apie 300 mln. litų. Prekybininkai ir gamintojai pastebi, jog vieni ūkininkai iš tiesų neturi iš ko mokėti, o kiti nemato reikalo laikytis sutarčių. Ir kaltas esą ne tik blogas derlius, bet ir ūkininkų nemokėjimas skaičiuoti.

Ūkininkų skolos – ir už plėvelę, ir už kelis šimtus tūkstančių litų kainuojančius traktorius. Kai kurie prekybininkai sako, esą pirmi metai, kai skolos tokios didelės – kai kuriems ūkininkai įsiskolinę apie 40 mln. litų.

„Ant mano stalo nuolat yra prašymų atidėti, nukelti, perkelti (mokėjimus) ir taip toliau. Bendradarbiaujam ir su bankais, kartu tariamės, kad kažkaip nežlugdyti, o ištempti“, – pasakoja bendrovės „Lytagra“ generalinis direktorius Adomas Balsys.

Trąšų gamintojai sako, kad irgi sėda kalbėtis su ūkininkais – šie jiems skolingi apie 100 mln. Lt. Tačiau neapsikentę piktybiškai nemokančiųjų kreipėsi į teismą.

„Skolų susigrąžinimas vyksta vangiai, mes gavom maždaug tik apie 50 proc. planuotų gauti lėšų. Spalio mėnesį irgi panašūs skaičiai bus. Deja, ne visur yra kaltas blogas derlius ir ne visais atvejais yra kalta gamta – paprasčiausiai sutartis sudarę ūkininkai nesistengia įvykdyti savo įsipareigojimų“, – tvirtina bendrovės „Agrochema“ generalinis direktorius Mindaugas Balkus.

Tikslių skaičių apie ūkininkų skolas nėra, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad pradelstos ūkininkų skolos įmonėms – daugiau kaip 300 mln. litų. Negalinčiųjų susimokėti bus ir tarp grūdininkų, ir, pavyzdžiui, tarp pieno gamintojų. Esą kai kurie jau kreipėsi į Žemės ūkio rūmus, prašydami padėti susitarti su kreditoriais.

„Turime rajonų, ypatingai vakarinėje ir centrinėje Lietuvos dalyse, kur liks ir nenupjautų javų, ir derliai yra gerokai mažesni, ir derliaus kokybė yra prastesnė. Tokiems ūkininkams dėl finansinių srautų bus nemažų problemų. Aišku, reikia pripažinti, kad ir vadybiniai sugebėjimai ne visų ūkininkų yra vienodi“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas teigia, jog kai kuriuos ūkininkus žlugdo noras turėti kuo naujesnę techniką – esą daugiau nei keista, kai vos kelis šimtus hektarų turinčių ūkininkų kreditai siekia 3 mln. litų.

Prekybininkai ir gamintojai viliasi, kad dalį skolų ūkininkai padengs, kai jiems bus pradėtos mokėti tiesioginės išmokos. Tačiau beveik neabejojama, kad dalis skolų prispaustų ūkininkų savo veiklą nutrauks.