- Lietuvos radijo „Ryto garsai“ ir lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai teigia išsiaiškinę, kad pavasarį ir vasarą gimusiems paaugliams žiemos depresija pasireiškia stipriau nei pasaulį išvydusiems rudenį ar žiemą.
Specialistai spėja, kad tai gali lemti tas faktas, jog natūrali saulės šviesa pirmomis gyvenimo dienomis tarsi užprogramuoja pavasarį ir vasarą gimusių vaikų nervų sistemą.
Dėl ilgų valandų natūralioje dienos šviesoje šiltuoju metų laiku gimę vaikai turi didesnį polinkį sezoninei depresijai, kitaip dar vadinamai sezoniniu afektiniu sutrikimu. Vien Jungtinėje Karalystėje šis sutrikimas kiekvieną žiemą kankina maždaug 4 mln. žmonių. Kiek įtakos sezoniniams nuotaikų svyravimams gali turėti metų laikas, kuriuo mes gimėme?
Apie tai Lietuvs radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai Artūras Matusas ir Vytaras Radzevičius kalbėjosi su klinikine psichologe dr. Aiste Diržyte.
Ką manote apie šį tyrimą? Kiek jame gali būti tiesos? Ar savo praktikoje esate pastebėjusi dalykų, kurie patvirtintų šį teiginį?
Iš tikrųjų mokslinių hipotezių gali būti labai įvairių ir pavienius tyrimus reikėtų vertinti gana kritiškai. Teko pasidomėti oficialia Amerikos pediatrų asociacijos versija, išsakyta 2012 m. sausio mėnesį, – Pietų Karolinos medicinos universiteto Psichiatrijos departamento profesorė teigia, kad iki šiol nėra patikimų tyrimų, kurie įrodytų sezoninių afektinių sutrikimų ryšį su kitais biologiniais faktoriais, išskyrus melatonino ar seratonino metabolizmo sutrikimą dėl sumažėjusios šviesos kiekio.
Taigi man atrodo, kad nors tyrimas yra tikrai įdomus ieškant atsakymo į klausimą, kas lemia mūsų psichinę sveikatą, manau, kad jį būtų galima vertinti kaip tarpinį, bet jokiu būdu ne galutinį atsakymą.
Bet Jūs galite patvirtinti, kad yra toks reiškinys, kaip sezoninė depresija?
Be abejo, yra vadinamoji sezoninė depresija arba sezoninis afektinis sutrikimas. Jis gali būti trejų laipsnių. Yra vadinamasis žiemos slogutis, kuris pasireiškia tiesiog padidėjusiu poreikiu miegoti, viršsvorio priaugimu, apatija, veiklos sumažėjimu.
Toliau toks gilesnis lygis – žiemos liūdesys, kuomet būdinga liūdna nuotaika, toks šiek tiek socialinis atsiribojimas.
Ir galiausiai pats rimčiausias lygis yra sezoninis afektinis sutrikimas, kurio simptomatika yra panaši į tikrosios klinikinės depresijos: žmogų gali kamuoti nemiga, valgymo sutrikimai, gali atsirasti rimtų gyvenimo prasmės klausimų.
Ką jūs manote apie teiginius, kad sezoninis liūdesys yra įsikalbėtas dalykas?
Moksliniai tyrimai sako, kad tai negali būti įsikalbėtas dalykas, nes ir gyvūnams yra būdingas vadinamasis žiemos miegojimas. Žiemos metu gamta miega ir tai pasireiškia gyvūnų elgsenoje.
Natūralu, kad lygiai taip pat pasireiškia ir žmonių elgsenoje. Tik ne visus žmones sezoniniai pakitimai veikia vienodai. Vieni žmonės yra labiau atsparūs, kiti – mažiau. Iki šiol ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl taip yra.
Vis dėlto pagrindinis faktorius yra melatonino metabolizmo sutrikimas, kitaip tariant, žiemos metu išsiskiria daugiau melatonino ir mažiau seratonino. Jeigu išskiriama mažiau seratonino, tai lemia depresinę nuotaiką ir jei daugiau melatonino – tai taip pat. Taigi galima sakyti, kad biologinės priežastys yra.
Ir reikėtų rimtai vertinti, jei sezoniškai jaučiatės blogai, yra liūdna, atsiranda abejonės dėl gyvenimo prasmės, kyla egzistencinių klausimų, nesinori gyventi. Manau, kad nereikėtų numoti ranka ir sakyti: nieko čia tokio, gal čia susiję su ekonomine situacija Lietuvoje, gal šiaip kažkas atsitiko. Moksliškai tai vertinama kaip sutrikimas, o sutrikimų atvejais paprastai reikalinga intervencija.
O kaip atskirti sezoninį sutrikimą nuo paprasto nuovargio?
Pirmiausia reikia pastebėti tokį dėsningumą, kad būdingi simptomai atsiranda rudenį ir išsilaiko iki pavasario. Jeigu yra paprastas nuovargis, tai jis gali būti ir vasarą, ir pavasarį. Taigi labai svarbus veiksnys – sezoniškumas. Nes visi kiti simptomai yra gana panašūs.
Kokiais būdais galėtume sau padėti?
Mokslininkai pateikia keletą rekomendacijų. Visų pirma, šviesos terapija: pabuvimas saulėtą dieną gamtoje, pasivaikščiojimas, per pietų pertrauką išėjimas į lauką bent 10-čiai minučių, sėdėjimas arčiau lango.
Kitas būdas – malonumų terapija. Malonumą gali teikti gera knyga, bendravimas, slidinėjimas, baseinas. Taigi, reikia organizuotis sau tai, dėl ko yra gera gyventi. Tai gali būti maži dalykai. Gal žmogui patinka kulinarija, patinka virtuvėje kažką kurti. Tai reikia užsiimti tuo, kiek tik įmanoma.
Dar vienas rekomenduojamas dalykas – dėkingumo terapija. Tai reiškia negalvoti, neieškoti, kas man dabar yra blogai, kuo gyvenimas mane dabar skriaudžia, ką iš manęs atima, bet galvoti, ką aš gaunu iš gyvenimo kiekvieną dieną, ką aš turiu, kokie pliusai yra mano gyvenime: kad aš matau, kad galiu kvėpuoti, kurti, kad esu gyvas, daugiau mažiau sveikas.
Reikia būti dėkingam už tai, ką turi, ir nedejuoti dėl to, ko neturi, kad nėra vasaros. Ji ateis, ateis pavasaris – jau ne taip daug ir liko laukti.
Pokalbis transliuotas Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rankų darbą lydi vibracija, kuri virpina žmonių sielas1
„Dėk skiautę prie skiautės ir kas nors išeis“, – sako visų galų meistrė Nida Dilė. Kurti ėmė iš reikalo – tai dukras reikėjo aprengti, tai baldus atnaujinti. Nėrė į skiautinių kūrybą, rinkdamasi siūti ne i...
-
(Ne)naujų drabužių gyvenimas
Nestinga progų pasipuošti, o juk dažnam nesinori vis kitoje šventėje atrodyti vienodai. Išskyrus – vienodai gerai. Vis dėlto kaskart įsigyjamas naujas drabužis ne tik plonina piniginę, bet ir padaro žalos gamtai. Tad kaip tva...
-
Skaidrios mados kūrėja: privalote žinoti, kokį drabužį perkate9
„Kaip gaila, – pastebi tvarios ir skaidrios mados kūrėja Inga Kravčenkė, – kad mes rūpinamės savo mintimis, galvojame, ką dedame į burną, bet nemąstome, kuo rengiame savo kūną.“ 25 metus Londone gyvenusi moteris prieš...
-
Dizainerė D. Songailienė: yra skrybėlė, kuri tinka visiems3
„Išgyvename tikrą skrybėlių renesansą“, – šypsosi dizainerė Deimantė Songailienė. Ilgus metus kūrusi stilingas kepuraites, šiandien ji nuo šios veiklos jau nutolo, bet kūrybinį polėkį išrei&scaro...
-
V. Bugajenko: į antrų rankų parduotuves žiūriu be jokių stigmų2
Penkiamečio Beno ir pustrečių metų Fausto mama Viktorija Bugajenko juokauja turinti ir trečią vaiką – tvarios mados ir kūrybinių dirbtuvių studiją „Zefyras“. Ji dalijasi kūrybingo tvarumo idėjomis: kaip atnaujinti drabužius, k...
-
Esminės veido priežiūros taisyklės: svarbu ir vyrams
Šiltuoju metų sezonu veido odai reikia ypatingos priežiūros. Dažnos maudynės, saulės spinduliai ir sausas oras priverčia griebtis papildomų priemonių, siekiant išsaugoti odos elastingumą, drėgmę ir jaunatvišką išvaizd...
-
Vienas didžiausių vasaros malonumų gali tapti ne tokiu maloniu: kaip apsaugoti plaukus?
Vieni didžiausių vasaros malonumų – saulės spinduliai ir maudynės jūroje – gali tapti nemalonumu plaukams. Tinkamai nepasiruošus vasaros pramogoms, plaukai gali ne tik išsausėti, bet ir būti pažeista jų spalva. ...
-
Kūno modifikavimo menas: auskarų tendencijos 2024–2025 metais8
Kūno modifikavimo pasaulis nenustoja stebinti savo įvairiapusiškumu ir įkvepia mus. 2024 metais auskarų vėrimai ne tik išlaiko savo populiarumą, bet ir atneša naujų tendencijų, kurios pritraukia skirtingo amžiaus žmones. Patyrę ...
-
Mada kaip investicija, arba keletas nepatogių klausimų apie mados objektų investicinį potencialą
Mados meninės pretenzijos, kurias jau aptarėme vasario mėnesio numeryje, neapsiriboja pripažinimo, kad mada yra meno forma, siekimu. Postpostmodernistiniame pasaulyje menas gali būti bet kas – Marcelis Duchampas įrodė, kad šį titulą galim...
-
Vienetinių drabužių kūrėja M. Šukė: turime švęsti gyvenimą4
Modestai Šukei patinka savo kuriamuose drabužiuose maišyti įvairius stilius, o ir pačiai – rengtis pagal nuotaiką. „Kokia tuo metu manyje gyvena emocija, tokia ir kolekcija gimsta“, – šypsosi 47-erių dizainer...